Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Pokalbis su biochemiku

Pokalbis su biochemiku

Pokalbis su biochemiku

LIHAIJO universiteto (Pensilvanija, JAV) biochemijos profesorius Maiklas Bihis 1996 metais išleido knygą Darwin’s Black Box—The Biochemical Challenge to Evolution (Darvino juodoji dėžė — biochemijos iššūkis evoliucijai). Ji ne kartą buvo cituota 1997 m. gegužės 8 d. Atsibuskite! numerio „Ar mes atsiradome atsitiktinai, ar buvome sukurti?“ (rusų k.) įžanginiuose straipsniuose. Per dešimtmetį nuo knygos pasirodymo evoliucijos teoriją palaikantys mokslininkai stengėsi paneigti Bihio pateiktus argumentus. Kritikai kaltino jį, kad leidžia religiniams įsitikinimams (Bihis yra katalikas) užtemdyti mokslininko protą. Pasak kitų, jo samprotavimai nemoksliški. Atsibuskite! bendradarbis pakalbino profesorių Bihį ir pamėgino išsiaiškinti, kodėl jo idėjos sukėlė tiek diskusijų.

ATSIBUSKITE!: KODĖL MANOTE, KAD GYVYBĖ BUVO SUKURTA?

PROFESORIUS BIHIS. Kai matome veikiant iš atskirų dalių sudėtą kokį įrenginį, suprantame, jog buvo sukonstruotas. Štai kad ir vejapjovė, automobilis ar paprastesni daiktai. Mano mėgstamiausias pavyzdys — pelėkautai. Jūs neabejojate, jog juos kažkas padarė, nes matote, kaip viskas puikiai pritaikyta pelei sugauti.

Dabar mokslas labai pažengęs — jau atskleidė, kaip funkcionuoja gyvybiškai svarbios mažiausios organizmo dalelės. Nuostabiausia, jog tyrinėdami molekules mokslininkai atrado veikiančią sudėtingą „techniką“. Pavyzdžiui, ląstelėse yra mažyčių molekulių „sunkvežimių“, gabenančių medžiagas iš vienos ląstelės dalies į kitą. Netgi yra molekulių „kelio ženklų“, nurodančių, kur „sunkvežimiams“ sukti — į kairę ar į dešinę. Kai kurios ląstelės turi prikabintą molekulę „motorą“, padedančią judėti skystąja terpe. Žmonės, pamatę veikiančią panašią techniką, be abejo, nuspręstų, kad ji buvo sukonstruota. O kaip atsirado sudėtinga molekulių sistema, neturime jokio kito paaiškinimo, išskyrus darvinizmą. Kadangi bet kokia technika turi turėti konstruktorių, galime pagrįstai manyti, jog molekulių sistemos irgi buvo sukurtos.

ATSIBUSKITE!: KAIP MANOTE, KODĖL DIDUMA JŪSŲ KOLEGŲ NESUTINKA SU IŠVADA, KAD GYVYBĖ BUVO SUKURTA?

PROFESORIUS BIHIS. Daugelis mokslininkų nesutinka su mano išvada, nes, jų manymu, pripažinti, kad gyvybė buvo sukurta, nemoksliška — netgi prieštarauja gamtos dėsniams. Daugybę žmonių ta išvada erzina. Tačiau mane mokė, kad mokslas turi eiti ten, kur veda įrodymai. Todėl žmogui, kuris atmeta akivaizdžius įrodymus vien dėl to, kad jo išvada gali būti visuomenei nepriimtina, sakyčiau, trūksta drąsos.

ATSIBUSKITE!: KAIP ATSAKYTUMĖTE KRITIKAMS, TVIRTINANTIEMS, JOG TIK MENKAI IŠSILAVINĘS ŽMOGUS GALI TIKĖTI, KAD GYVYBĖ BUVO SUKURTA?

PROFESORIUS BIHIS. Žmogus tiki sukūrimu ne dėl menko išsilavinimo. Tikime ne dėl to, kad nežinome, o dėl to, kad žinome. Kai Darvinas prieš 150 metų parašė knygą Rūšių atsiradimas, gyvybė atrodė visai paprasta. Mokslininkai manė, kad ląstelė tokia nesudėtinga, jog gali savaime atsirasti iš jūros dumblo. Tačiau dabar mokslas žino, jog ląstelė be galo sudėtinga — kur kas sudėtingesnė už XXI amžiaus techniką. Būtent tai ir liudija, kad ji sukurta tikslingai.

ATSIBUSKITE!: AR MOKSLAS KAIP NORS ĮRODĖ, KAD SUDĖTINGA MOLEKULIŲ SISTEMA, APIE KURIĄ KALBĖJOTE, ATSIRADO VYKSTANT NATŪRALIAJAI ATRANKAI?

PROFESORIUS BIHIS. Jeigu patyrinėsite mokslinę literatūrą, pamatysite, jog niekas rimtai ir nebandė paaiškinti, kaip galėjo tokia molekulių sistema atsirasti savaime, — jokių eksperimentų, jokio išsamaus mokslinio aprašymo. Niekas nesikeičia, nors per dešimt metų nuo to laiko, kai pasirodė mano knyga, daug organizacijų, pavyzdžiui, Nacionalinė mokslų akademija bei Amerikos mokslo skatinimo asociacija, ne kartą ragino savo narius paneigti mintį, kad gyvybė rodo esanti protingos veiklos rezultatas.

ATSIBUSKITE!: KAIP ATSAKOTE TIEMS, KURIE, NURODYDAMI TAM TIKRAS AUGALŲ BEI GYVŪNŲ SANDAROS DALIS, TVIRTINA, KAD JIE PRASTAI SUKURTI?

PROFESORIUS BIHIS. Jeigu nežinome, kokia vienos ar kitos organizmo dalies paskirtis, tai nereiškia, kad ta dalis nereikalinga. Buvo manyta, jog žmogus bei kiti organizmai sukurti netinkamai, nes turi vadinamųjų rudimentinių organų. Pavyzdžiui, anksčiau apendicitas bei tonzilės laikyti rudimentais ir buvo šalinami. Bet vėliau ištirta, kad jie svarbūs imuninei sistemai ir dabar nereikalingais jau nebelaikomi.

Be to, dera atminti, kad gyvojoje gamtoje iš tiesų kai kas atsitinka visai netikėtai. Jei mano mašinos kėbulas kur įlenktas ar prakiūra padanga, nereiškia, jog mašina nebuvo pagaminta. Taip yra ir su biologija: nors kai kas įvyksta savaime, tai nereiškia, jog be galo sudėtinga gyvybinė molekulių sistema atsirado savaime. Tai tiesiog nelogiška.

[Anotacija 12 puslapyje]

„Žmogui, kuris atmeta akivaizdžius įrodymus vien dėl to, kad jo išvada gali būti visuomenei nepriimtina, sakyčiau, trūksta drąsos“