Apsisaugokite nuo automobilių grobikų!

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO PIETŲ AFRIKOJE

AUTOMOBILIŲ grobimas miestuose, nuo Karačio iki Lisabonos, nuo Nairobio iki Rio de Žaneiro, kelia vis didesnį susirūpinimą. JAV kriminalinės statistikos skyriaus duomenimis, 1993—2002 metais toje šalyje kasmet užregistruota maždaug po 38000 tokių atvejų.

Pietų Afrikoje, kur gyventojų šešiskart mažiau nei Jungtinėse Valstijose, tai pasitaiko dar dažniau — kasmet pagrobiama per 14000 automobilių. Iš toliau aprašytų įvykių suprasite, kodėl daugelis šitokį nusikaltimą laiko vienu baisiausių. Štai ką teko patirti keliems Johanesburgo, didžiausio Pietų Afrikos miesto, gyventojams. Jų pasakojimai galbūt padės susivokti, ką daryti patekus į panašią situaciją arba, dar geriau, kaip apsisaugoti.

Tikros istorijos

▪ „Mudvi su Suzen jau metus drauge dirbome evangelizacijos darbą. Vieną trečiadienį, prieš važiuodamos į kitas Biblijos studijas, gyvenamojo rajono gatvelėje po medžiu sustojome išgerti arbatos. Suzen išlipo iš mašinos paimti krepšio. Vos tik padavė man puodelį, nežinia iš kur atsirado du vyrai. Vienas įrėmė pistoletą Suzen į kaklą. Persigandusi bandžiau išlipti, bet kitas įstūmė mane atgal. Taip atsidūrėme automobilyje su vyrais, kurie mudvi vežė į nežinią. Buvau tikra, kad greičiausiai mus išprievartaus arba nužudys“ (Anika, neseniai ištekėjusi).

 ▪ „Septintą ryto savo mašina važiavau į darbą. Sustojau prie sankryžos, kur paprastai, laukdami darbo pasiūlymų, būriuodavosi bedarbiai. Nieko įtartino nepastebėjau. Tik staiga pajutau, kad pro atdarą automobilio langą kažkas man į kaklą įrėmė ginklą, ir išgirdau: „Lipk lauk arba šausiu.“ Tą pačią akimirką virš galvų praskrido eismo reguliavimo tarnybos sraigtasparnis. Pamanęs, kad tai policija, užpuolikas iššovė ir pabėgo. Kulka pažeidė stuburo smegenis. Likau nuo kaklo paralyžiuotas. Nevaldau ir net nejaučiu nei rankų, nei kojų“ (Baris, turintis paauglį sūnų).

▪ „Su žmona Linzi rengėmės važiuoti pietų. Laukiau jos automobilyje. Dureles užsidariau, bet langus palikau pravirus, nes buvo karšta. Sėdėdamas už vairo pro priekinį stiklą mačiau, kaip iš už kampo neskubėdami išsuko du vyrai. Kai iki mašinos priekio liko kokie aštuoni žingsniai, vienas metėsi į kairę, kitas į dešinę ir akimirksniu pripuolė prie durų. Nukreipę į mane ginklus, ėmė komanduoti. Kai paklusęs užvedžiau variklį, rėkte išrėkė, kad išlipčiau ir persėsčiau ant užpakalinės sėdynės. Vienas vairavo, o kitas privertė mane sėdėti susilenkusį, kad nebūčiau matomas per mašinos langą. „Kodėl turėčiau tave palikti gyvą?“ — paklausė. „Esu Jehovos liudytojas“, — atsakiau. Jis ir toliau grasino, kad nužudys, o aš meldžiausi ir galvojau apie savo brangiąją žmoną, kaip ji jausis, sužinojusi, kad kažkur pradingau su visu automobiliu“ (Alanas, keliaujantysis prižiūrėtojas, turintis vaikų).

Šitie atvejai rodo, kaip žaibiškai grobikai veikia ir kokiomis aplinkybėmis dažniausiai pasinaudoja. Daugelyje vietovių nebesaugu ko nors laukti arba sustoti trumpam pailsėti gyvenamojo rajono gatvėje. Kartais pavojus tyko ir sankryžoje arba prie įvažiavimo į savo namus.

Kaip įveikti tokį sukrėtimą

Laimei, Suzen ir Anikai viskas baigėsi gerai. Plėšikų vežamos moterys pradėjo aiškinti jiems apie Biblijos mokymo darbą, kurį atlieka. Regis, tai paveikė vyrų sąžinę. „Jie atsiprašė, — prisimena Anika, — teisindamiesi, jog tokiais sunkiais laikais yra priversti vagiliauti bei grobti automobilius, kad pragyventų. Paaiškinome, kodėl Dievas leidžia skursti ir kentėti.“ Biblijos žinia palietė tų grobikų širdį ir jie, patikindami, kad nieko blogo nedarys, grąžino pinigus bei rankinius laikrodžius. „Tada vienas ėmė aiškinti, kaip apsisaugoti nuo automobilių grobikų“, — pasakoja Suzen. „Jie liepė mums pasižadėti, — priduria Anika, — kad daugiau niekad nestosime šalikelėje gerti arbatos.“ Tada sustabdė mašiną, išlipo, padėkojo, priėmė kelis biblinius leidinius ir leido Suzen su Anika važiuoti.

Keliaujantįjį prižiūrėtoją Alaną grobikai nuvežė į nuošalią vietą ir įsakė lipti iš automobilio. Nors jis patyrė didelių nuostolių, džiaugėsi, kad liko gyvas ir sveikas. „Manau, man dar pasisekė, — sako  Alanas, — nes elgiausi draugiškai, neagresyviai ir nepanikavau. Bet, žinoma, galėjau būti apdairesnis. Pasimokiau, kad dabar, kai sugedusi Šėtono santvarka pažengusi taip toli, ne laikas prarasti budrumą.“ Kitą dieną Alanas su Linzi grįžo į tą pačią teritoriją skelbti gerosios žinios su bendruomene, kurioje buvo paskirti tarnauti. Alanas prisimena: „Meldėmės ir visą dieną atidžiai žvalgėmės. Buvo nelengva, bet Jehova suteikė ‘visa viršijančios jėgos apstybę’“ (2 Korintiečiams 4:1, 7).

Blogiausiai pasibaigė Bariui. Jau vienuolika metų jis prikaustytas prie invalido vežimėlio. Pagirtina, kad neprarado optimizmo ir dėl to, kas įvyko, negiežė apmaudo. Jo tikėjimas Dievo Jehovos pažadėtu naujuoju pasauliu nesusvyravo (2 Petro 3:13). Baris ir toliau pastoviai lanko krikščionių sueigas ir išnaudoja kiekvieną progą dalintis su kitais savo tikėjimu. Jis sako: „Tarnauti Jehovai visada džiugu. Nors sėdžiu invalido vežimėlyje ir menkai tegaliu pasirūpinti savimi, dažnai apmąstau, kiek Jehova dėl manęs yra padaręs, ir tai padeda ištverti. Netrukus sugedusiai pasaulio santvarkai ateis galas. Kokia nuostabi išauš diena, kai vėl galėsiu vaikščioti!“ (Izaijo 35:6; 2 Timotiejui 3:1-5).

Priemonės, kurių ėmėsi Pietų Afrikos vyriausybė, grobimus šiek tiek apmažino, o kitose šalyse tokie plėšimai darosi vis dažnesni. Tikrieji krikščionys laukia Dievo Karalystės, nes tik jos vyriausybė padarys galą šitokiems nusikaltimams bei smurtui (Psalmyno 37:9-11; Mato 6:10).

[Rėmelis/iliustracija 14 puslapyje]

KAIP SAUGOTIS AUTOMOBILIŲ GROBIKŲ

▪ Jeigu važiuojate, kur vairuotojai jau buvo užpulti, užsirakinkite dureles ir užsidarykite langus.

▪ Kai prieš sankryžą mažinate greitį, būkite budrus, jeigu kurioje nors kelio pusėje stoviniuoja įtartini asmenys.

▪ Laikykitės saugaus atstumo nuo priešais važiuojančios mašinos, kad iškilus pavojui būtų lengviau manevruoti.

▪ Jeigu iš paskos važiuojantis automobilis atsitrenkė į jūsiškį, gerai pagalvokite, ar verta išlipti pasižiūrėti, kas atsitiko. Gal šitaip spendžiamos pinklės. Jei esate didelio pavojingumo rajone, būtų saugiau važiuoti iki policijos posto.

▪ Saugokitės prie jūsų namų stoviniuojančių nepažįstamų žmonių. Jeigu pastebite ką įtartina, geriau važiuoti tolyn ir grįžti vėliau arba prieš tai užsukti į artimiausią policijos postą.

▪ Jei tenka ko nors laukti mašinoje, kur jau pasitaikė užpuolimo atvejų arba kur mažai žmonių, atidžiai stebėkite aplinką. Įtaręs pavojų, užveskite variklį ir apvažiuokite kvartalą.

[Iliustracija 14 puslapyje]

Nors prikaustytas prie invalido vežimėlio, Baris nepraranda optimizmo