Biblijos požiūris

Ar įmanoma pagelbėti mirusiesiems?

„Nuo pat pradžios Bažnyčia [...] meldėsi už juos [mirusiuosius] [...], kad nuskaistinti jie galėtų palaimingai regėti Dievą“ („Katalikų bažnyčios katekizmas“).

MIRUSIŲJŲ būklė rūpi įvairių tautų žmonėms. Galbūt ir jūs sielvartaujate ir jaučiate tuštumą netekęs artimo. Gal kyla klausimų: ar mirusieji ir toliau gyvena sąmoningą gyvenimą? kenčia ar turi ramybę? ar įmanoma jiems kuo nors padėti?

Daug religingų žmonių įsitikinę, kad mirusiesiems pagelbėti įmanoma. Štai hinduistai tiki, jog Gango pakrantėje sudeginę mirusiojo kūną ir subėrę pelenus į upę jo sielai garantuoja amžiną laimę. Rytuose budistai degina ant popieriaus nupieštus automobilius, namus, drabužius, pinigus, tikėdami, kad mirusieji visu tuo galės naudotis kitame pasaulyje. Afrikoje prie kapo išpilama svaigalų, nes manoma, kad tokia auka bus naudinga mirusiajam.

O katalikybė moko: jei asmuo miršta neatgailavęs už kokią nors „mirtiną nuodėmę“, netenka Dievo palankumo. Šita būsena vadinama „pragaru“. Kita vertus, tas, kuris pelno Dievo malonę, gali tikėtis „palaimingai“ gyventi su Juo danguje, bet prieš tai turi būti visiškai nuskaistintas. Tam galbūt reikės kurį laiką praleisti skaistykloje ir kaip bausmę už nemirtinas nuodėmes iškęsti „nuskaistinimą ugnimi“. Kol mirusysis yra skaistykloje, jam įmanoma pagelbėti  užtarėjų maldomis bažnyčioje ir už jį laikomomis mišiomis. Jas paprastai užperka draugai bei artimieji.

Noras padaryti viską, kad palengvintumėte bet kokias artimųjų kančias, visiškai suprantamas. Tačiau jeigu jiems pagelbėti būtų įmanoma, argi Dievas išsamiai nebūtų paaiškinęs, kaip tai daryti? Pažiūrėkime, ko apie tai moko Biblija.

Kaip yra su mirusiaisiais

Visa, kas čia buvo aprašyta, daroma iš įsitikinimo, kad siela nemirtinga, kitaip tariant, kai kūnas miršta, kažkokia žmogaus dalis gyvena toliau. Ar Biblija to moko? „Gyvieji žino, kad turės mirti, — rašoma joje, — o mirusieji nebežino nieko. Nebėra jiems daugiau atlygio, net jų atminimas užmirštas. Jų meilė, neapykanta, pavydas jau seniai pradingo. Niekada daugiau jie nebeturės dalies tame, kas vyksta po saule. Visa, ką tik tavo ranka imasi daryti, daryk visomis jėgomis, nes jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole, į kurį esi pakeliui“ (Mokytojo 9:5, 6, 10). Hebrajų kalbos žodžiu „šeolas“ tiesiog vadinamas bendras žmonijos kapas.

Apie tai, kas atsitinka su mirusio žmogaus sąmone, įkvėptas psalmininkas rašė: „Kai dvasia jį palieka, jis sugrįžta į dulkes, ir tą pačią dieną žūva visos jo svajonės“ (Psalmyno 146:4).

Biblijos teiginiai patikimi ir pagrįsti. Kaip manote, ar mylintis tėvas verstų savo vaikus kentėti dėl nuodėmingų polinkių, kuriuos šie paprasčiausiai paveldėjo? (Pradžios 8:21) Žinoma, ne. Tai kodėl turėtų ką nors kankinti mūsų dangiškasis Tėvas? Kai senovės Izraelyje kai kurie žmonės pradėjo laikytis pagoniškų apeigų ir deginti savo vaikus bei aukoti juos netikriems dievams, Jehova pasmerkė tokį siaubingą elgesį ir pareiškė: „To aš niekuomet neįsakiau, tai man niekuomet neatėjo į galvą“ (Jeremijo 7:31).

Žmogus už nuodėmes susilaukia mirties, bet ne pomirtinių kankinimų. Šventajame Rašte sakoma, jog „atpildas už nuodėmę — mirtis“, o „kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės“ (Romiečiams 5:12; 6:7, 23).

Taigi mirusieji nesikankina. Priešingai, jų būklė panaši į gilų miegą, kai nelieka nei malonių, nei kokių kitokių pojūčių. Tad negali būti jokių abejonių: visa, ką žmonės daro, kad pagelbėtų mirusiesiems, priešinga Biblijos mokymams.

Kokia viltis mirusiesiems?

Tai nereiškia, kad mūsų mirę artimieji visuomet bus be sąmonės. Priešingai, jų laukia nuostabi ateitis.

Prikeldamas iš mirties savo mylimą draugą Lozorių, Jėzus pasakė, jog eina „jo pažadinti“ (Jono 11:11). O kitą kartą jis paaiškino, kad „visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą ir išeis“ (Jono 5:28, 29, Jr). Prikeltiesiems jų ankstesnės nuodėmės jau bus atleistos, todėl kentėti už tai, ką darė būdami gyvi, nebereikės. Jie turės galimybę išmokti džiaugtis gyvenimu puikiomis sąlygomis. Kokia nuostabi perspektyva!

Jeigu šie pažadai jus žavi, nedvejodami patikrinkite, kiek jie patikimi. Jehovos liudytojai mielai jums padės tai išsiaiškinti.

AR ŽINOTE?

▪ Ar mirusieji turi sąmonę? (Psalmyno 146:4; Mokytojo 9:5, 6, 10)

▪ Ar Dievas leistų mirusiesiems kentėti ugningame pragare? (Jeremijo 7:31)

▪ Ar yra viltis mirusiesiems? (Jono 5:28, 29)