Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kodėl nešvenčiu Helovino

Kodėl nešvenčiu Helovino

Kodėl nešvenčiu Helovino

PERNAI, kada Maiklo iš Kanados kaimynai ruošėsi Helovinui — kai kuriose šalyse populiariai metinei šventei su aiškiais spiritizmo elementais, — šis keturiolikmetis buvo užimtas kitais dalykais. Mokykliniame rašinyje jis rašė:

„Šiandien Helovino išvakarės. Žiūrėdamas pro langą matau visų kaimynų vejas „išpuoštas“ antkapiais ir griaučiais, o languose šviečiančius Helovino žibintus. * Tėvai siuva savo vaikams karnavalinius kostiumus, o vaikai svajoja, kiek rytoj gaus saldainių.

Mano šeima kitokia. Mūsų vejos neišpuoštos, languose nėra žibintų. Žmonės klausia, kodėl nešvenčiu Helovino. Jehovos liudytojai to nedaro pirmiausia dėl šios šventės kilmės. *

Vis dėlto Helovino laikotarpį mėgstu. Tada galiu pamąstyti, kodėl nedarau to, ką daro kiti. Kiekvienas turėtume pagalvoti, ar svarbu žinoti tam tikro papročio kilmę. Mano nuomone, svarbu. Pavyzdžiui, dauguma žmonių pasipiktintų, jeigu jų kaimynai apsirengtų nacių uniformomis. Kodėl? Tai būtų įžeidimas, nes jie žino, ką tai reiškia, kokie principai už to slypi. Suvokdamas, ką simbolizuoja velnias, piktosios dvasios bei raganos, nenoriu su jomis turėti nieko bendra. Verta apgalvoti, ką darome, kodėl darome, ir apsispręsti remiantis tvirtais įsitikinimais — ne tuo, kas populiaru. Todėl ir mėgstu šį metų laiką. Skirtis iš kitų ir gyventi pagal savo įsitikinimus — man garbė.“

[Išnašos]

^ pstr. 3 Helovino žibintas yra tuščiaviduris moliūgas, išpjaustytas taip, kad primintų veidą. Į vidų dedama žvakutė ar lempelė.