Rašo mūsų skaitytojai

Mėnesinis Atsibuskite! Vakar vakare baigiau skaityti 2006-ųjų sausio Atsibuskite! numerį. Naujasis žurnalas išties puikus! Dabar jame daugiau medžiagos apmąstymui, pateikta klausimų. Jehova rūpinasi mūsų dvasiniu augimu. Tai matyti nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

B. N., Kanada

Man šešiolika. Naujasis Atsibuskite! labai padės studijuojant Bibliją. Kai kurie straipsniai baigiasi klausimais, kad skaitytojas galėtų apmąstyti, ką perskaitė. Šiuo žurnalu remiuosi ruošdama mokyklos užduotis. Tikiuosi, ir toliau džiuginsite mus tokia puikia ir naudinga informacija.

S. N., Namibija

Mane, sunkų ligonį, stiprina tikėjimas (2006 m. sausis). Perskaičius Džeisono Stiuarto istoriją visos mano problemos pasirodė labai menkos. Supratau: Jehova vertina mūsų tarnybą, jei stengiamės darbuotis, kiek leidžia aplinkybės. Žaviuosi Džeisono žmonos atsidavimu vyrui ir pasitikėjimu Jehova. Šis pasakojimas visuomet liks širdyje ir padės įveikti būsimus sunkumus.

S. R. S., Peru

Džeisono istorija sujaudino iki širdies gelmių. Verkiau skaitydama apie jo išmėginimus. Sykiu užplūdo pasididžiavimo jausmas, kad būdama Jehovos liudytoja turiu tokį dvasingą brolį. Straipsnis moko ruoštis išbandymams, nes „nesėkmės metas“ gali ištikti mus visus (Mokytojo 9:11).

T. A., Vengrija

Mano mama mirė nuo šoninės amiotrofinės sklerozės, kuria serga ir Džeisonas. Todėl jo pasakojimas ypač palietė širdį. Džeisono pavyzdys skatina ir toliau Dievo tarnybai atiduoti visas jėgas. Meldžiuosi, kad Jehova šiam broliui ir jo žmonai suteiktų jėgų ištverti.

L. S. G., Paragvajus

Tai, kad būdamas sveikas Džeisonas daug laiko skyrė asmeninėms studijoms ir iš tų dvasinių išteklių gali semtis stiprybės, privertė susimąstyti. Sekdama jo pavyzdžiu esu pasiryžusi uoliau studijuoti Bibliją.

J. M., Japonija

Jaunimas klausia: kodėl save žaloju? (2006 m. sausis) Jaunystėje turėjau nugalėti polinkį į narkotikus ir alkoholį, tačiau sunkiausia buvo įveikti įprotį save žaloti. Tai buvo nuolatinė kova, tačiau tokie straipsniai kaip šis suteikė jėgų nepasiduoti. Negaliu apsakyti, kokia esu dėkinga.

E. K., Jungtinės Valstijos

Žalotis pradėjau dar būdama paauglė. Dabar man 56-eri. Šio įpročio atsikračiau prieš ketverius metus, tačiau kartais vargų spaudžiama vėl noriu jausti fizinį skausmą. Šis straipsnis palietė širdies gelmes. Jis paskatins ir kitus grumtis su gyvenimo išbandymais.

Vardas nenurodytas, Nyderlandai

Man septyniolika metų. Noriu labai padėkoti už šį straipsnį. Sunku  nugalėti įprotį save žaloti. Neseniai vėl susipjausčiau, bet tada priėjau prie mamos ir paprašiau su manimi pasimelsti. Nors kovoti nelengva, žinau, kad Jehova mane myli. Jūsų straipsnis labai paguodė ir už tai dėkoju Dievui.

N. M., Čekijos Respublika

„Tai neįtikėtina!“ — sušukau pamačiusi šį straipsnį. Man aštuoniolika. Skausmas, kurį juntu žalodamasi, padeda nuslopinti jausmus. Gana dažnai kyla noras kankinti save ir nežinau, kaip su tuo kovoti. Šis straipsnis buvo staigmena. Dėkojau Jehovai, o akys sruvo ašaromis. Tik Jehovos organizacija gali suteikti šitokią paguodą!

A. P., Rusija

Būdama keturiolikos emocinį skausmą ėmiau slopinti žalodamasi. Sykį dėl to net atsidūriau ligoninėje. Savo pojūčius aprašau dienoraštyje ir tai padeda valdytis. Kai kyla pagunda žalotis, skambinu artimam supratingam žmogui. Ypač gelbsti malda. Kai melstis jaučiuosi neverta, su manimi meldžiasi draugai bei krikščionių vyresnieji. Kovoti sunku, bet mokausi nepasiduoti. Stengiuosi pritaikyti visus patarimus, kad tik atsikratyčiau šio įpročio.

N. V., Vokietija

Nuotraukoje straipsnio pradžioje matome merginą, raunančią sau plaukus. Straipsnyje minima Sara raudavosi plaukus taip mėgindama bausti save. Mano duktė turi šį potraukį, dar vadinamą trichotilomanija. Tai — sutrikimas, artimas įkyriųjų būsenų neurozei. Žmogus raunasi plaukus ne iš noro žalotis, o kad nesugeba įveikti to potraukio. Plaukų rovimas nėra akstinas pjaustytis.

M. H., Jungtinės Valstijos

Atsibuskite! atsakymas. Trichotilomanija (terminas, sukurtas XIX a. pabaigoje) yra elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nenumaldomu potraukiu rautis plaukus. Kaip bandėme vaizdžiai parodyti nuotraukoje, kai kurie taip daro žalojimosi tikslais. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas, negalintis nugalėti šio potraukio, yra sąmoningas savęs žalotojas, kaip aprašytieji straipsnyje. Kaip paminėjo skaitytoja, kartais plaukus raunasi tie, kurie serga įkyriųjų būsenų neuroze.

Kad ir kaip būtų, ekspertai mano, jog atsižvelgti į trichotilomanijos priežastį svarbu kiekvienu atveju, nes tada ligonį lengviau gydyti. Varginamiems šio įpročio išmintinga pasitarti su specialistais, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pasirinktas tinkamas gydymas.

Kaip atsakytumėte? (2006 m. sausis) Man labai patinka šis puslapis. Mūsų vaikaičiai nelanko mokyklos — mokome juos namuose. Tos papildomos žinios padės jiems geriau perprasti Atsibuskite! straipsnius bei Bibliją, kurią kasdien skaito ruošdami užduotis. Ačiū, kad taip rūpinatės mūsų jaunimu.

B. E., Jungtinės Valstijos

Atsakyti į klausimus, pateiktus šiame puslapyje, nelengva, bet radęs atsakymus labai džiaugiuosi. Visą praėjusį vakarą nagrinėjau šį puslapį, taip buvo įdomu! Kai užaugsiu, pats norėčiau padėti spausdinti šį žurnalą, kad apie Jehovą sužinotų ir kiti!

D. H., Jungtinės Valstijos

Man aštuoneri. Šį puslapį mūsų šeima nagrinėja per šeimos studijas. Visiems smagu. Nors atsakyti „Kas aš?“ nelengva, mums patinka ieškoti atsakymų. Ir toliau spausdinkite tokius puikius straipsnius.

K. V., Jungtinės Valstijos