TV — laiko vagis?

AR SUTIKTUMĖTE visą likusį gyvenimą nebežiūrėti televizoriaus, jeigu už tai kas nors pasiūlytų milijoną dolerių? Prieš keletą metų šito klausinėta amerikiečių. Ketvirtadalis atsakė neigiamai. Per kitą apklausą bandyta išsiaiškinti, ko labiausiai norėtų vyrai. Dauguma sakėsi, jog trokšta taikos ir laimės. Tačiau šis troškimas tebuvo antroje vietoje. Jie labiausiai norėjo plačiaekranio televizoriaus!

Dabar televiziją žiūri kone kiekvienas. 1931 metais, kai ji dar tik žengė pirmuosius žingsnius, Amerikos radijo korporacijos pirmininkas pasakė: „Kai televizija ištobulės, tikėtina, kad jos laidas žiūrės visas pasaulis.“ Anais laikais tai skambėjo gal kiek per drąsiai, — tik ne šiandien. Paskaičiuota, jog dabar žmonės turi apie 1,5 milijardo televizorių, o žiūrovų yra nepalyginamai daugiau. Patinka tai ar ne, žmonėms televizija daro labai didelę įtaką.

Neretas prie žydrojo ekrano praleidžia marias laiko. Neseniai vienas visuotinis tyrimas parodė, jog vidutiniškai pasaulyje žmonės televizorių kasdien žiūri kiek ilgiau nei po tris valandas. Šiaurės Amerikos gyventojai — keturias su puse, o japonai daugiausia — penkias. Jei kasdien žiūrėsime po keturias valandas, sulaukę šešiasdešimties prie ekrano būsime prasėdėję dešimt metų. Tačiau juk nė vienas nenorėtume, kad mūsų kapo paminklinėje lentoje būtų iškalta: „Čia ilsisi mūsų brangus draugas, kuris šeštadalį gyvenimo praleido prie televizoriaus.“

Ar žmonės ištisas valandas žiūri televizorių todėl, kad jiems malonu? Nebūtinai. Dažnas mano, jog tam gaišta per daug laiko, ir jaučia kaltę, kad jo nepanaudoja kam vertingesniam. Kai kurie prisipažįsta, kad tai jiems tapo nevaldomu įpročiu. Žinoma, prie televizoriaus nepriprantama taip, kaip prie narkotikų, tačiau panašumų yra. Įjunkusieji į narkotikus šiam potraukiui patenkinti negaili laiko, bet ką nors pakeisti ar iš viso atsisakyti kvaišalų nepajėgia, net jeigu ir nori. Dėl to dažnai nukenčia žmogaus santykiai su visuomene, šeima, o nustojus vartoti narkotikus kamuoja  abstinencijos simptomai. Panašiai atsitinka ir su tais, kurie be saiko žiūri televizorių.

„Negera valgyti per daug medaus“, — rašė išmintingasis karalius Saliamonas (Patarlių 25:27). Tas pats ir su televizoriumi. Nors per televiziją galima pamatyti daug įdomaus, žiūrint be saiko vis mažiau laiko lieka šeimai, o vaikams tai kliudo įgyti gerus skaitymo įgūdžius ir atsiliepia pažangumui. Be to, ilgai sėdint didėja svoris. Jeigu prie televizoriaus praleidžiate daugybę laiko, vertėtų susimąstyti, kokia iš to nauda. Laikas per daug brangus, kad jį švaistytume. Be to, gerai yra pagalvoti, ką žiūrėti. Apie tai kitame straipsnyje.