Biblijos požiūris

Ar meilė pateisina intymius santykius iki vedybų?

VIENA apklausa parodė, jog beveik 90 procentų paauglių intymų suartėjimą iki vedybų laiko normaliu, jeigu partneriai myli vienas kitą. Tokio požiūrio nesmerkia ir žiniasklaida. Televizijoje bei filmuose tapo įprasta seksą pateikti kaip natūralią romantiškų santykių išraišką.

Žinoma, ieškantys Dievo palankumo nesivadovauja pasaulio nuomone, nes žino, kad jis atspindi Velnio, šios santvarkos dievo, dvasią (1 Jono 5:19). Jie taip pat vengia pasiduoti jausmams — juk „širdis už viską vylingesnė ir nepataisomai pasiligojusi“ (Jeremijo 17:9). Kas tikrai išmintingas, klauso Kūrėjo ir patarimo ieško jo įkvėptame Žodyje (Patarlių 3:5, 6; 2 Timotiejui 3:16).

Tai Dievo dovana

„Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo“, — sakoma Jokūbo 1:17. Viena iš tokių puikių dovanų — fizinė meilė tarp sutuoktinių (Rūtos 1:9, NW; 1 Korintiečiams 7:2, 7). Ji leidžia susilaukti palikuonių, išlaikyti glaudų fizinį bei emocinį ryšį ypatingu ir maloniu būdu. „Džiaukis savo jaunystės žmona [...]! Jos krūtys tedžiugina tave visada“, — tai senovės karaliaus Saliamono žodžiai (Patarlių 5:18, 19).

Jehova tikrai nori, kad jo dovanos teiktų džiaugsmą ir naudą. Todėl davė pačius geriausius įstatymus bei principus, ir jų verta laikytis (Psalmyno 19:8, 9 [19:7, 8, Brb]). Jehova sako: „Mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti“ (Izaijo 48:17). Argi dangiškasis Tėvas — pats meilės įsikūnijimas — gailėtų mums to, kas iš tikrųjų gera? (Psalmyno 34:11 [34:10, Brb]; 37:4; 84:12 [84:11, Brb]; 1 Jono 4:8)

Seksas iki santuokos — egoizmas

Kai vyras ir moteris susisaisto santuokos ryšiais, jie tampa „vienu kūnu“. Kada į intymius santykius leidžiasi nevedusieji, irgi tampa „vienu kūnu“. Tačiau Dievo akyse toks ryšys netyras, kitaip sakant, tai ištvirkavimas. * Be to, jis savanaudiškas. Kodėl? (Morkaus 10:7-9; 1 Korintiečiams 6:9, 10, 16)

 Ištvirkavimas — seksas be jokio įsipareigojimo. Jis ne tik pakerta savigarbą, bet kartais turi ir kitų liūdnų pasekmių: baigiasi nepageidaujamu nėštumu, lytiškai plintančia liga, sukelia emocines kančias. Svarbiausia, šitaip paminamos Dievo teisingos normos. Ištvirkavimas — tai nepagarba kitam, jo dabartinei ir ateities gerovei.

O jeigu ištvirkauja krikščionis, jis pažeidžia bendratikio, savo dvasinio brolio ar sesers, teises (1 Tesalonikiečiams 4:3-6). Jei Dievo tarnu save vadinantis asmuo įsitraukia į seksą ne su sutuoktiniu, jis teršia krikščionių bendruomenės gerą vardą (Hebrajams 12:15, 16). Be to, šitaip griaunama kito žmogaus, su kuriuo suartėjama, reputacija, o jeigu tas nesusituokęs, jis dar praranda galimybę vesti ar ištekėti moraliai tyras. Ištvirkaujantis taip pat užtraukia nešlovę savo paties bei partnerio šeimai. Ir, aišku, taip elgdamasis liūdina Dievą, nes laužo jo teisingus įstatymus bei principus (Psalmyno 78:40, 41). Jehova ‘keršys’, arba nubaus, už visus tokius nusižengimus, daromus neatgailaujančių nusidėjėlių (1 Tesalonikiečiams 4:6). Todėl Biblija ne veltui ragina: „Bėkite nuo paleistuvystės!“ (1 Korintiečiams 6:18, Jr).

Gal esate įsimylėję ir ketinate tuoktis? Tuomet jau draugaudami mokykitės vienas kitą gerbti ir vienas kitu pasitikėti. Pagalvokite: kaip moteris vėliau galės visiškai pasikliauti vyru, jeigu jam pritrūko susivaldymo? O vyrui ar lengva bus branginti ir gerbti moterį, kuri, norėdama jam įtikti ar pasidavusi savo geismui, nepaisė Dievo nuostatų?

Verta prisiminti dar kai ką: tie, kas atmeta Dievo teisingas normas, pjauna, ką pasėję (Galatams 6:7). „Ištvirkaujantis nusideda savo kūnui“, — sakoma Biblijoje (1 Korintiečiams 6:18; Patarlių 7:5-27). Tiesa, jei pora, intymiai suartėjusi dar iki vedybų, nuoširdžiai atgailauja, stengiasi atitaisyti santykius su Dievu ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, neigiami jausmai pamažu išblėsta. Vis dėlto praeities randai dažniausiai lieka. Viena pora, dabar jau susituokusi, karčiai apgailestauja, kad nesusivaldė. „Gal dabartiniai mūsų šeimos nesutarimai — ano netyro elgesio pasekmė?“ — kartais svarsto vyras.

Tikroji meilė nesavanaudiška

Meilę lydi romantiški jausmai, bet tikroji meilė „nesielgia netinkamai, neieško sau naudos“ (1 Korintiečiams 13:4, 5). Priešingai, žiūri kito gerovės ir laimės. Tokia meilė skatina abipusę pagarbą. Pora sutinka, jog intymus bendravimas leistinas tik susituokus (Hebrajams 13:4).

Pasitikėjimo bei saugumo jausmas, kuriuo džiaugiamasi laimingoje santuokoje, ypač svarbus, kai gimsta vaikai, nes Dievo valia buvo, kad jie augtų apsupti meilės ir jaustųsi saugūs (Efeziečiams 6:1-4). Tik tuokdamiesi du žmonės iš tiesų įsipareigoja vienas kitam. Širdyje ir žodžiais jie prisiekia rūpintis bei remti vienas kitą visą likusį gyvenimą — tiek sunkiu, tiek geru metu (Romiečiams 7:2, 3).

Seksualiniai santykiai vyrą ir žmoną suartina. Laimingoje santuokoje intymus ryšys teikia dar daugiau malonumo ir yra kur kas prasmingesnis. Jis nepažemina santuokos kilnumo, nesuteršia sąžinės ir neliūdina Kūrėjo.

[Išnaša]

AR ŽINOTE?

▪ Kaip Dievas žiūri į seksualinius santykius iki vedybų? (1 Korintiečiams 6:9, 10)

▪ Kodėl ištvirkauti žalinga? (1 Korintiečiams 6:18)

▪ Kaip du įsimylėję žmonės gali parodyti vienas kitam tikrą meilę? (1 Korintiečiams 13:4, 5)