Kodėl Dievas leidžia, kad žmonės kentėtų?

KARTAIS to klausiantis trokšta ne tik atsakymų, bet ir paguodos. Jos ypač reikia, kada patiriame kokią skaudžią netektį. Ar galima paguodos žodžių rasti Biblijoje? Aptarkime tris svarbias Biblijos tiesas.

Pirma, klausti Dievą, kodėl leidžia žmonėms kentėti, nėra blogai. Kai kurie nerimauja, jog toks klausimas rodys, kad stinga tikėjimo Dievu ar pagarbos jam. Tačiau nereikia baimintis. Jeigu teiraujamės iš tyrų paskatų, tokie esame ne vieni. Štai ištikimas pranašas Habakukas klausė Dievą: „Kodėl rodai man nusikaltimus ir žiūri į vargą?“ (Habakuko 1:3). Jehova Dievas pranašui nepapriekaištavo. Netgi leido to ištikimo žmogaus klausimą užrašyti Šventajame Rašte, kad ir mes galėtume perskaityti (Romiečiams 15:4).

Antra, svarbu suvokti, jog Dievas jus užjaučia. Jis nėra nepasiekiamas ar mįslingas. Dievas „myli, kas teisinga“, ir nekenčia blogio bei to, ką jis atneša (Psalmyno 37:28; Patarlių 6:16-19). Nojaus dienomis Dievui „gėlė širdį“ matant žemėje išplitusį smurtą (Pradžios 6:5, 6). Dievas nepasikeitė, jis tikrai neabejingas tam, kas dedasi mūsų laikais (Malachijo 3:6).

Trečia, Dievas niekada neužtraukia blogio. Apie tai aiškiai sakoma Biblijoje. Tie, kurie už visokias žudynes bei terorizmą kaltę verčia Dievui, jį įžeidžia. Štai kas rašoma Jobo 34:10: „Ne Dievui daryti tai, kas nedora, ne Visagaliui daryti tai, kas pikta!“ Panaši mintis yra ir Jokūbo 1:13: „Nė vienas gundomas tenesako: ‘Aš esu Dievo gundomas.’ Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.“ Tad jeigu jus ištiko kokia nelaimė, galite neabejoti, kad Dievas su tuo neturi nieko bendra.

Kas valdo pasaulį?

Vis dėlto lieka neaišku: „Jeigu Dievas yra mylintis, teisingas ir galingas, kodėl mus supa blogis?“ Pirmiausia derėtų paneigti vieną nuomonę. Daugelis klaidingai įsitikinę, jog pasaulį valdo ir viską tiesiogiai kontroliuoja Visagalis Dievas. „Kiekvienas visatos atomas ir molekulė juda pagal jo  valią“, — pasakė vienos kunigų seminarijos vadovas. Ar to moko ir Biblija?

Ne. Daugelis nustemba sužinoję, ką sako Biblija apie tai, kas valdo pasaulį. 1 Jono 5:19 rašoma: „Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo pavergtas.“ Kas tas piktasis? Jėzus Kristus nurodė, jog tai Šėtonas Velnias, ir pavadino jį „šio pasaulio kunigaikščiu“ (Jono 14:30). Dabar aišku, kodėl pasaulyje tiek blogio. Šėtonas žiaurus, klastingas, pertekęs neapykantos — žmonės dėl to ir kenčia. Tačiau kodėl Dievas leidžia Šėtonui viešpatauti?

Viskas prasidėjo Edene

Kaip pasijustų mylintis, geras tėvas, jeigu kas viešai jį apkaltintų, jog meluoja vaikams, yra despotiškas ir dar slepia nuo jų kažką gera? Ar susidorotų su šmeižiku, norėdamas įrodyti savo nekaltumą? Žinoma, ne! Taip padaręs tik patvirtintų, kad priekaištai pagrįsti.

Ši iliustracija padeda geriau suprasti Dievo Jehovos reakciją į kaltinimus, mestus žmonijos istorijos pradžioje. Edene pirmiesiems žmonėms, Adomui ir Ievai, Dievas pranešė apie savo ketinimus. Gimdydami vaikus, jie turėjo pripildyti žemę, joje tvarkytis ir išplėsti rojų (Pradžios 1:28). Be to, šimtai milijonų dvasinių Dievo sūnų įdėmiai stebėjo, kaip šis įdomus Dievo sumanymas bus įgyvendintas (Jobo 38:4, 7; Danieliaus 7:10).

Dosnusis Dievas Adomui su Ieva davė gražų sodą, kur augo gardžiausi vaisiai. Uždrausta valgyti buvo tik nuo vienintelio medžio — „gero bei pikto pažinimo medžio“. Neskindami tų vaisių jiedu būtų parodę, jog visiškai pasitiki savo Tėvu ir pripažįsta jo teisę nuspręsti, kas jiems gera ir kas bloga (Pradžios 2:16, 17).

Tačiau vienas dvasinis Dievo sūnus panoro būti garbinamas, todėl įtikino Ievą, kad ji visai nemirs, jei ir paragaus uždrausto vaisiaus (Pradžios 2:17; 3:1-5). Taigi tas nedorasis angelas, Šėtonas, akiplėšiškai paneigė Dievo žodžius, galima sakyti, išvadino jį melagiu. Maža to, netgi pareiškė, jog Dievas nuo Adomo ir Ievos slepia gyvybiškai svarbias žinias. Pasak Šėtono, žmonėms reikėjo suteikti teisę patiems atsirinkti, kas gera, o kas ne. Kitaip tariant, jis teigė, kad Dievas negeras Valdovas ir Tėvas. Esą jam, Šėtonui, valdyti sektųsi geriau.

Taip begėdiškai ir atvirai meluodamas tas angelas tapo Šėtonu Velniu. Šie du vardai reiškia „priešininkas“ ir „šmeižikas“. Kaip pasielgė Adomas su Ieva? Ogi paklausė Šėtono ir nusisuko nuo Dievo (Pradžios 3:6).

Žinoma, Jehovai nieko nereiškė iškart sunaikinti maištininkus. Tačiau, kaip minėjome iliustracijoje, tokio maišto negalima šiaip imti ir užgniaužti. Prisiminkite, jog visus kaltinimus Dievui girdėjo milijonai angelų. Nemaža jų dalis, tikslaus skaičiaus, tiesa, nežinome, vėliau stojo Šėtono pusėn ir tapo demonais (Morkaus 1:34; 2 Petro 2:4; Judo 6).

Kodėl Dievas nesikiša?

Pasidavę Šėtono vilionėms Adomas su Ieva pasirinko nepriklausomybę. Bet iš tikrųjų visiškai laisva jųdviejų šeima nebuvo — ji pateko Šėtono valdžion. Nežinia, ar pora suvokė, kad yra savo „tėvo“, Šėtono, veikiama, ar ne, bet tikslus ir elgesio normas  ji nusistatė pati (Jono 8:44). Tačiau ar taip gyvendami jie tapo išties laisvi ir laimingi? Jehova žinojo, kad šito nebus. Vis dėlto leido maištininkams vadovautis savo galva, nes tik taip visiems laikams galėjo būti išsklaidytos Edene pasėtos abejonės.

Jau daugiau kaip šešis tūkstantmečius žmogus kuria savo pasaulį, mėgina visokiausias valdymo formas bei prisigalvoja savų elgesio normų. Ar jūs patenkinti rezultatu? Ar žmonija išties laiminga, taiki ir vieninga? Akivaizdu, kad ne! Pasaulį alina badmečiai, vargina karai, stichinės nelaimės, ligos, prislegia mirtis, dėl to daugelis jaučia tuštumą, ‘dūsauja ir kankinasi’ (Romiečiams 8:19-22; Mokytojo 8:9).

Tačiau gal kas paklaus: „Kodėl Dievas neapsaugo nuo viso šito?“ Kadangi tai būtų neteisinga. Tuomet atrodytų, jog maištas prieš Dievą gali praeiti lyg niekur nieko. Tad Jehova ir nesustabdo piktadarybių bei nelaimių — juk vienaip ar kitaip gyvenimas dabar toks būtent todėl, kad žmogus nepaklūsta Dievui. * Jehova niekaip šios santvarkos nepalaikys: kitaip gali susidaryti įspūdis, kad Šėtonas valdo sėkmingai ir jis rado raktą į žmonijos laimę! Vis dėlto Dievas nėra abejingas stebėtojas. Kaip sužinosime, jis aktyviai veikia.

„Mano Tėvas darbuojasi“

Šie Jėzaus žodžiai rodo, kad Dievas neabejingas tam, kas vyksta (Jono 5:17). Nuo pat maišto Edene dienų jis daug ką nuveikė:  įkvėpė Biblijos rašytojus užrašyti pažadą apie būsimąją „sėklą“, kuri sunaikins Šėtoną bei visus, kas jį palaiko (Pradžios 3:15, Brb). Be to, paskelbė, jog per tą Sėklą įsteigs Karalystę — valdžią, per kurią apdovanos jam paklūstančius žmones ir su šaknimis išraus visas kančių priežastis, net mirtį (Pradžios 22:18; Psalmyno 46:10 [46:9, Brb]; 72:16; Izaijo 25:8; 33:24; Danieliaus 7:13, 14).

Pradėdamas įgyvendinti savo nuostabius pažadus, Jehova atsiuntė į žemę Tą, kuris turėjo tapti svarbiausiu Karalystės Valdovu. Tai buvo ne kas kitas, o Jėzus Kristus, Dievo Sūnus (Galatams 3:16, NW). Jėzus, visada turėdamas omeny Dievo tikslą, dažniausiai mokė apie Dievo Karalystę (Luko 4:43). Gyvendamas žemėje jis parodė, ką padarys tapęs tos Karalystės Karaliumi: pamaitino tūkstančius alkstančiųjų, gydė ligonius, prikėlė mirusiuosius ir net pažabojo gamtos stichijas — nuramino didžiulį viesulą (Mato 14:14-21; Morkaus 4:37-39; Jono 11:43, 44). Apie Jėzų Biblijoje sakoma: „Kiek tik yra Dievo pažadų, jie jame yra ‘taip’“ (2 Korintiečiams 1:20).

Jehovos organizacija mielai priima žmones, klausančius Jėzaus ir atsiribojančius nuo pasaulio, tai yra šios dabartinės santvarkos, kuri yra nutolusi nuo Dievo ir valdoma Šėtono (Jono 15:19). Ta pasaulinė tikrųjų krikščionių šeima vadovaujasi meile, siekia taikos ir stengiasi, kad išankstinio nusistatymo ir rasizmo tarp jų neliktų nė pėdsako (Malachijo 3:17, 18; Jono 13:34, 35).

Tikrieji krikščionys palaiko ne šią santvarką, o remia Dievo Karalystę ir skelbia apie ją, vykdydami Mato 24:14 užrašytą Jėzaus įsakymą. Pamąstykite: kas gerąją naujieną apie Karalystę praneša visam pasauliui? Kokia organizacija griežtai atsisako veltis į karus ir nepalaiko skaldančių nacionalinių bei gentinių ginčų? Kas gyvena pagal Dievo Žodžio principus, nepaisydami, populiarios jo aukštos normos visuomenėje ar ne? (1 Jono 5:3) Daugelis pastebėjo, kad taip daro Jehovos liudytojai. Raginame pačius tuo įsitikinti.

Stokite Dievo pusėn!

Nuo Dievo nutolusi ir Šėtono klaidinama žmonija susikūrė santvarką, pilną vargų bei nevilties. Niokojama net pati žemė. O Jehova įsteigė dangaus vadovybę ir ši  jau dabar į gera pakeitė milijonų gyvenimą bei kiekvienam iš jų suteikė patikimą viltį (1 Timotiejui 4:10). Ką gi pasirinksite?

Pats laikas apsispręsti, nes Dievas neleis Šėtonui bei jo piktam pasauliui gyvuoti amžinai. Dievas niekada neatsisakė savo pradinio ketinimo ir visa žemė taps rojumi. Dievo Karalystė bei jos pavaldiniai kasdien stiprės, o Šėtonas ir jo šalininkai patirs vis daugiau kentėjimų, kol Dievas juos sunaikins (Mato 24:3, 7, 8). Tad jeigu nuoširdžiai klausiate Dievo „kodėl?“, atkreipkite dėmesį į paguodžiančią ir viltingą Biblijos žinią. Jau dabar skausmo ašaras gali pakeisti džiugi šypsena (Mato 5:4; Apreiškimo 21:3, 4).

[Išnaša]

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Ką manote apie žmonių valdymą?

[Šaltinių nuorodos]

Kūdikis: © J. B. Russell/Panos Pictures; verkianti moteris: © Paul Lowe/Panos Pictures

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Jėzus atkurs rojų ir net prikels mirusius