Mes Dievui rūpime!

TAI, kaip Dievas ėmėsi spręsti Edene kilusį maištą, parodo jo begalinę meilę ir susirūpinimą mūsų ateitimi. Apsvarstykite įrodymus, liudijančius, kad Dievui tikrai rūpime, ir perskaitykite nurodytas Šventojo Rašto eilutes.

● Jis paruošė mums žemę su nuostabia gamta, įdomiais gyvūnais ir derlingais laukais (Apaštalų darbų 14:17; Romiečiams 1:20).

● Sukūrė mūsų nuostabų kūną, todėl gebame džiaugtis tuo, kas taip įprasta: mėgautis skaniais valgiais, grožėtis saulėlydžiu, klausytis vaiko juoko, pajusti švelnų mylimo žmogaus prisilietimą (Psalmyno 139:14).

● Duoda išmintingų patarimų, kaip įveikti sunkumus ir nepalūžti (Psalmyno 19:8, 9 [19:7, 8, Brb]; 119:105; Izaijo 48:17, 18).

● Suteikė viltį ir galimybę ateity gyventi žemės rojuje bei sutikti prikeltus mirusius artimuosius (Luko 23:43; Jono 5:28, 29).

● Atsiuntė savo viengimį Sūnų mirti už mus, kad turėtume viltį gyventi amžinai (Jono 3:16).

● Danguje įkūrė Mesijo Karalystę ir pateikė apsčiai įrodymų, jog Karalystė netrukus ims valdyti žemę (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]; Mato 24:3, 4, 7; Apreiškimo 11:15; 12:10).

● Kviečia artintis prie jo malda, išlieti savo širdį, ir kada taip darome, išklauso (Psalmyno 62:9 [62:8, Brb]; 1 Jono 5:14, 15).

● Nuolat patikina žmones, kad juos labai myli ir jais rūpinasi (1 Jono 4:9, 10, 19).