Sunkiausias klausimas

„KODĖL?“ Kiek skausmo ir sielvarto kartais glūdi tame paprastame žodyje! Dažnai žmonės šito klausia po kokio tragiško įvykio ar stichinės nelaimės, pavyzdžiui, kai prasiaučia uraganas, pakeliui sėdamas mirtį ir palikdamas krūvas nuolaužų. Arba kada po žemės drebėjimo iš miesto telieka griuvėsiai, kada teroristai įprastą ramią dieną paverčia siaubingu košmaru, kai per nelaimingą atsitikimą sužalojamas ar net žūva brangus žmogus.

Skaudu, bet neretai nukenčia nekalčiausi ir bejėgiai. Nelaimių, ypač dabar, išties netrūksta, todėl ne vienas klausia Dievo: „Kodėl?“ Štai keletas atvejų.

▪ „Dieve, kodėl taip su mumis pasielgei? Kuo tau neįtikome?“ Naujienų agentūros „Reuters“ pranešimu, šito paklausė viena senyva moteris iš Indijos, cunamiui nušlavus jos kaimą.

▪ „Kur buvo Dievas? Jeigu jis visagalis, kodėl nusikaltėlio nesulaikė?“ Taip rašė vienas Teksaso valstijos (JAV) laikraštis po to, kai ginkluotas vyras, ėmęs šaudyti bažnyčioje, sužeidė ir nušovė keletą tikinčiųjų.

▪ „Kodėl Dievas leido jai mirti?“ — klausė moteris, netekusi geros draugės. Ji mirė nuo vėžio ir paliko vyrą rūpintis penkiais jų vaikais.

Kad bėdas užtraukia Dievas, įsitikinę ne tik minėti žmonės. Iš neseniai internete paskelbtos apklausos rezultatų paaiškėjo: kone pusė pasisakiusiųjų tikri, kad stichines nelaimes, kaip antai uraganus, siunčia Dievas. Kodėl gaji tokia nuomonė?

Sumaištį sėja religijos

Užuot išsklaidę žmonių abejones, dvasininkai tik dar labiau viską sujaukia. Panagrinėkime tris įprastus jų paaiškinimus.

Pirmas. Daugelis dvasininkų moko, jog Dievas nelaimėmis baudžia savavaliaujančią žmoniją. Štai, uraganui „Katrina“ nuniokojus Naująjį Orleaną (Luizianos valstija, JAV), kai kurie ėmė tvirtinti, jog šitaip Dievas pamokė tą miestą. Jie minėjo ten paplitusią korupciją, lošimus, amoralumą. Dažnas savo teiginius grindė Biblijos pasakojimais apie tai, kaip Dievas naikino nedorėlius tvanu bei ugnimi. Tačiau tokios kalbos Bibliją tiktai iškraipo. (Skaitykite rėmelį „Dievo darbai?“.)

Antras paaiškinimas. Kiti dvasininkai perša mintį, jog Dievas užtraukti negandas turi savų priežasčių, bet žmogui jų nesuvokti. Daug kam tokie argumentai atrodo neįtikėtini. Jie galvoja: „Argi mylintis Dievas galėtų atnešti tiek vargų ir trokštantiems paguodos net nepaaiškintų, kodėl taip daro?“ Juk Biblijoje sakoma, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8).

Trečias. Yra manančių, jog Dievas, matyt, ne toks jau ir galingas bei mylintis. Tačiau šita nuomonė irgi kelia rimtų  abejonių. Nejaugi visa ko — net beribės visatos — Kūrėjas nesugeba išgelbėti nuo kančių vienos vienutėlės planetos? (Apreiškimo 4:11) Kaip To, kuris mums davė gebėjimą mylėti ir kuris pats Biblijoje vadinamas meile, galėtų nejaudinti žmonių sielvartas? (Pradžios 1:27; 1 Jono 4:8)

Tai tik trys paaiškinimai iš daugybės mėginimų atsakyti, kodėl Dievas leidžia, kad žmonija kentėtų. Šis klausimas žmonėms ramybės neduoda jau ištisus šimtmečius. Kitame straipsnyje aptarsime, ką šita aktualia tema sako Biblija. Taip pat matysime, jog išmintingas ir logiškas Biblijos atsakymas viską sustato į vietas. Maža to, šitoje knygoje paguodos ras visi, kuriems gyvenimas nepagailėjo išbandymų.

[Rėmelis/iliustracija 4 puslapyje]

Dievo darbai?

Ar Biblija moko, kad stichines nelaimes siunčia Dievas? Tikrai ne! Biblijoje aprašyti atvejai, kai Dievas baudė žmones, gerokai skiriasi nuo stichinių nelaimių. Viena, Dievas nenaikina visų iš eilės. Jis geba skaityti širdis ir nubaudžia tik tuos, kas to nusipelno (Pradžios 18:23-32). Antra, prieš imdamasis ko nors Dievas perspėja, kad teisieji galėtų išsigelbėti.

O stichija dažniausiai užgriūva netikėtai. Tada žūva ar sužalojami tiek gerieji, tiek blogieji. Be to, kad nelaimių padariniai tokie skaudūs, kalti iš dalies patys žmonės — niokoja gamtą, kuriasi pavojingose seisminėse zonose, kur gresia potvyniai ar oro sąlygos ekstremalios.

[Šaltinio nuoroda]

SENA VIDANAGAMA/AFP/Getty Images

[Iliustracija 4 puslapyje]

Dvasininkų paaiškinimai tik įneša painiavą