„Ar švenčiate Močiutės dieną?“

BUVO šaltas žiemos rytas. Lenkijoje šešiolikmetei Natalijai belaukiant traukinio prie jos priėjo du vietos laikraščio žurnalistai ir paklausė: „Ar švenčiate Močiutės dieną?“

Šioje šalyje pažymėti Močiutės, Senelio, Motinos, Moters, Mokytojo dieną — įprasta. Močiutei bei seneliui jų šventės proga mažyliai dažniausiai dovanoja savo pieštus atvirukus, vyresni vaikai — gėles.

Iš pradžių klausimas Nataliją kiek suglumino. Bet tyliai pasimeldusi ji žurnalistams pasakė: „Esu Jehovos liudytoja, todėl močiutės šią dieną nesveikinu.“ Žurnalistai, atrodo, nustebo. Tada Natalija nusišypsojo ir pridūrė: „Gyvenu kartu su močiute, todėl dovanoti jai gėlių, kalbėtis ir atsidėkoti už gerumą galiu kasdien. Kodėl turėčiau ją pagerbti tik kartą per metus?“

Toks išmintingas atsakymas žurnalistams padarė įspūdį. Gal jis pasirodė netikėtas ir jums. Kitos dienos rytiniame laikraštyje buvo išspausdinti Natalijos žodžiai ir jos nuotrauka.

Galbūt šitas pavyzdys paskatino ir jus susimąstyti, ar nelauktai užklaustas taip pat sugebėtumėte paaiškinti, kuo grindžiate savo tikėjimą bei elgseną? Tikrieji Dievo tarnai nori jį šlovinti, visada būdami pasiruošę apginti savo įsitikinimus ir mielai tai darydami kiekviena proga (1 Petro 3:15).