Ką darytume be asilų?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ETIOPIJOJE

ETIOPIJOS, kuriai pagal gyventojų tankumą tenka 16-ta vieta pasaulyje, sostinėje Adis Abeboje asilai nuo seno yra svarbi susisiekimo priemonė. Dauguma automobilių vairuotojų, suprasdami, jog šie gyvuliai žino, kur eiti, ir pasižymi atkaklumu, išmoko prie jų prisitaikyti. Kadangi asilai judraus eismo nebijo, gabendami didžiulę naštą atgal nesižvalgo. Todėl jeigu nenorite, kad jums brūkštelėtų medžio anglimi, džiovintu karvės mėšlu ar kuo kitu, ką asilas neša ant nugaros, geriausia — trauktis jam iš kelio!

Paskaičiuota, jog Etiopijoje yra apie penki milijonai asilų — maždaug vienas dvylikai žmonių. Daugelis etiopų gyvena viršūnėse kalvų, kurias vieną nuo kitos skiria gilūs slėniai. O didžiulis centrinis plokščiakalnis išraižytas begalės upelių. Pastatyti tiltus arba į šias vietoves nutiesti nors ir negrįstus kelius šaliai kainuotų pernelyg brangiai. Tad patikimiausia transporto priemonė — ištvermingi ir retai klumpantys asilai.

Jie nesunkiai ištveria ir patį įvairiausią Etiopijos klimatą, — sausą ir karštą žemumose ir visai kitokį aukštikalnėse. Be to, yra puikiai prisitaikę vaikščioti stačiais šlaitais, pėsčiųjų takeliais, akmenuotomis upių vagomis, purvina ar nelygia vietove — ten, kur neįstengtų nei arklys, nei kupranugaris. Milijonams žmonių asilas yra vienintelė pagalba, kai reikia parsigabenti pirkinius ar kokią kitą mantą, ypač miestuose, kur daugybės namų neįmanoma pasiekti jokia motorizuota transporto priemone.

Šie gyvuliai geba daryti staigius posūkius ir eiti siaurais, vingiuotais, tvoromis aptvertais takeliais. Asilams nereikia brangių padangų, o esant slidžiam keliui kokia nors bėda juos ištinka retai. Jie gabena įvairios  formos bei dydžio naštas ir pajėgia pristatyti jas kone į kiekvienus namus. Kol vairuotojai, stovėdami spūstyje, nekantriai maigo garso signalą, asilai, laviruodami tarp automobilių, juda pirmyn. Joks policininkas nė nepagalvotų skirti baudą asilui, kai šis vienos krypties eismo gatve žingsniuoja į priešingą pusę. Su jais nėra rūpesčių ir dėl stovėjimo vietų. Asilas kainuoja apie 50 dolerių, bet, palyginus su motorizuota transporto priemone, — tai vieni niekai!

Asilai sostinėje

Rytais į Adis Abebą, kur gyvena per 3000000 žmonių, iš aplinkinių vietovių — net esančių už kokių 25 kilometrų — pasipila tūkstančiai asilų. Ypač daug jų į miestą susirenka turgaus dienomis, tai yra trečiadieniais ir šeštadieniais. Kai kuriems kelionė trunka iki trijų valandų, todėl išeiti iš namų tenka dar prieš aušrą. Kartais šeimininkas žingsniuoja greta gyvulio, bet dažniausiai bėga paskui jį, stengdamasis neatsilikti.

Paprastai asilai gabena maišus grūdų, krepšius su daržovėmis, malkas, cementą, medžio anglis, statines aliejaus, dėžes su gėrimais. Kartais toks krovinys sveria 90 ar daugiau kilogramų. Ilgas nešulys, pavyzdžiui, bambuko arba eukalipto kartys, rišamos gyvuliui prie šonų ir velkasi jam iš paskos. Ko gero, įspūdingiausiai atrodo, kai asilas neša didžiulį ryšulį šiaudų arba presuoto šieno, iš po kurio jo paties beveik nesimato.

Rytais sunkiais nešuliais apkrauti asilai į turgų paprastai bėga ristele. Tačiau kai viskas būna išparduota, namo grįžta neskubėdami, net stabteli pakramsnoti šalikelėje augančių žalumynų. Laisvomis nuo turgaus dienomis asilai turi kitokių pareigų — parnešti vandens ir malkų. Kartais jie skolinami arba išnuomojami. Yra net asilais krovinius gabenančių „firmų“. Kai kuriose vietovėse šie gyvuliai kinkomi: vienas — į dviratį vežimaitį, pora — ir į didelį vežimą.

Verti pagarbaus elgesio

Asilai palyginti nereiklūs, patys susiranda maisto ir ėda kone viską. Į gerą šeimininko elgesį atsako prieraišumu. Manoma, yra protingesni už arklius. Be to, puikiai įsimena kelią. Niekieno nelydimi gali parnešti vandens net iš už kokių aštuonių kilometrų, tik reikia, kad kas nors uždėtų ir nuimtų naštą. Kartais gyvuliui užkabinamas varpelis, kad žmogus, laukiantis krovinio, išgirstų jį ateinant.

Nors asilai labai darbštūs, jie gerai žino, kiek gali panešti ir kada būtina pailsėti. Kai per sunku arba dėl netinkamai uždėtos naštos pajunta skausmą, asilas tiesiog atsigula. Pasitaiko, kad nesuprasdamas tikrosios spyriojimosi priežasties šeimininkas gyvulį aprėkia arba net apkulia. Galbūt prisimenate tokį pasakojimą iš Biblijos (Skaičių 22:20-31).

Asilai nusipelno rūpinimosi ir dėmesio. Liūdna, kai blogai pritvirtintas nešulys pakrypsta į šoną, ir asilas, virsdamas į griovį, susilaužo kojas. Šių darbščių nešulinių gyvulių sveikatą alina ir įvairūs parazitai, nagų puvinys, plaučių uždegimas bei kitokios bėdos. Todėl netoli Adis Abebos, Debre Zeito mieste, įkurta šiuolaikiška klinika. Ji aprūpinta kompiuteriais bei transporto priemonėmis ambulatoriniam gydymui. Čia įrengti procedūrų kabinetai ir net puiki operacinė. 2002-aisiais įvairi medicininė pagalba buvo suteikta maždaug 40000 asilų.

Patriarchas Abraomas asilu keliavo kalnuotomis vietovėmis iki Morijos kalno (Pradžios 22:3). Šie gyvuliai ilgus metus buvo neatskiriama izraelitų gyvenimo dalis. Ant asiliuko į Jeruzalę iškilmingai įjojo net pats Jėzus Kristus (Mato 21:1-9, Jr).

Etiopijoje asilai žmogui tarnauja nuo seno. Tačiau jie tebėra labai reikalingi ir šiandien. Nors metams bėgant sunkvežimiai bei automobiliai gerokai pasikeitė, asilas liko toks pat. Ir jis tikrai vertas pagarbos!

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 26 puslapyje]

‘The Donkey Sanctuary’, Sidmouth, Devon, UK