Rašo mūsų skaitytojai

Kodėl tiek maža meilės? (2006 m. kovas) Pasaulis meilę suvokia iškreiptai, o Šėtonas nori, kad jos visai neliktų. Šie straipsniai moko mus mylėti nuoširdžiai ir nesavanaudiškai. Ačiū jums. Dabar geriau suprantu, kaip Jehova trokšta, kad puoselėtume šį stiprų jausmą.

J. B., Jungtinės Valstijos

Kai dvi man labai artimos sesės išvyko tarnauti į kitakalbių bendruomenę, pasijutau vieniša. Tačiau tada, kai vienatvė ypač prislėgė, gavau šį žurnalą. Ačiū už priminimą: „jei norime būti mylimi, patys mylėkime“. Nuo šiol bandysiu „praplėsti širdį“ — rodyti nuoširdžią meilę, kad įgyčiau naujų draugų (2 Korintiečiams 6:12, 13).

M. T., Japonija

Senatvė. Kaip įveikti sunkumus (2006 m. vasaris). Kartais man atrodo, kad pagyvenusieji užmirštami. Jau vienuolika metų prižiūriu savo neįgalų vyrą. Kai užplūsta vienišumo jausmas, po keletą kartų skaitau šio Atsibuskite! straipsnius, dažnai klausausi jų įrašų. Šis žurnalas — tikra paguoda. Labai dėkoju.

S. T., Japonija

Galūnių protezai (2006 m. vasaris). Ačiū už straipsnį apie galūnių protezus. Būdama ketvirtą mėnesį nėščia sužinojau, kad kūdikis gims be rankyčių ir kojyčių ir kad vienų metukų jam bus galima pritaikyti dirbtines galūnes. Žurnalas atėjo kaip tik tą mėnesį, kai Derilui suėjo vieneri. Dabar jis mokosi stovėti ir vaikščioti. Abu su vyru laukiame laiko, kada sūnelis „šokinės tartum elnias“ (Izaijo 35:6).

J. A., Prancūzija

Gyventi verta (2001 m. spalio 22 d.). Šį Atsibuskite! numerį skaičiau ne sykį, ypač kai apimdavo neviltis. Šie straipsniai man — tarsi vaistai, kurių galiojimo terminas niekada nesibaigia. Patarimai, kaip įveikti sunkumus, išties naudingi. Atsibuskite! pakelia dvasią, nes jaučiu, kad tokie žmonės kaip aš jums rūpi. Džiaugiuosi ir dėkoju už priminimą, jog „gyventi verta“.

P. T., Madagaskaras

Piligrimai ir puritonai. Kas jie buvo? (2006 m. vasaris) Mane pribloškė straipsnyje pateikti neteisingi faktai. Šiaurės Amerikos indėnai nešvenčia Padėkos dienos dėl svarbios priežasties, o jūs tai nutylėjote.

Vardas nenurodytas, Jungtinės Valstijos

Atsibuskite! atsakymas. Šiuo straipsniu nesiekėme detaliai aptarti Padėkos dienos istorijos. Ne viename žinyne, įskaitant „Encyclopædia Britannica“, sakoma, jog 1621-ųjų rudenį piligrimai su savo bičiuliais indėnais šventė tris dienas. Taip rašoma Edvardo Vinslovo laiške, datuotame 1621 metų gruodžio 11-ąją. Tačiau vėliau padėkos šventės būdavo švenčiamos įvairiomis progomis, ne vien nuėmus derlių. 1637 metais Masačusetso kolonistų vado Džono Vintropo išreikšta „padėka“ po masinių pekvotų genties indėnų žudynių — pati negarbingiausia šios šventės istorijoje. Tad visiškai suprantama, kodėl kai kuriems skaitytojams Padėkos diena nemaloni.