AR TAVE slegia šeimos taisyklės? Gal kada knietėjo slapčia išsliūkinti iš namų ar pameluoti tėvams? Jei taip, turbūt jautiesi panašiai kaip viena paauglė, kuri savo tėvus vadina pernelyg globėjiškais. „Jie turėtų duoti man nors truputėlį daugiau laisvės!“ — sako ji.

Tikriausiai ir tavo tėvai ar globėjai yra nustatę tam tikrus reikalavimus dėl, pavyzdžiui, pamokų ruošimo, tvarkymosi namuose, televizoriaus žiūrėjimo, dėl naudojimosi kompiuteriu ar telefonu arba iki kada privalai pareiti namo. Tėvai gali nurodyti, kaip elgtis ar kaip nesielgti ir tada, kai esi ne namie, o, tarkim, mokykloje arba kai renkiesi draugus.

Dažnas jaunuolis tėvų nustatytas taisykles daugiau ar mažiau pažeidinėja. Beveik du trečdaliai viename tyrime apklaustų paauglių pripažino buvę sudrausminti už taisyklių laužymą. Šiuo metu tai dažniausiai pasitaikanti bausmės priežastis.

Vis dėlto dauguma jaunuolių pripažįsta, kad norint užkirsti kelią visiškai netvarkai šiek tiek taisyklių reikia. Bet jeigu jos reikalingos, kodėl kartais taip erzina? Ir jeigu jautiesi tėvų smarkiai varžomas, kaip galėtum palengvinti savo padėtį?

„Kaip padėti tėvams suvokti, kad aš jau ne mažas vaikas ir kad jie turi leisti man užaugti?“ — paklausė paauglė, vardu Emilė. Ar kada jauteisi panašiai? Gal ir tave kaip Emilę taisyklės nervina, nes pasijunti, tarsi tave laikytų bejėgiu kūdikiu. Tačiau tėvai viską turbūt mato kitokioje šviesoje. Jie tikriausiai įsitikinę, kad taisyklės būtinos tave  apsaugoti ir padėti tau tapti atsakingu žmogumi.

Gal kažkiek laisvės turi, bet jauti, kad tėvų taisyklės nespėja „bręsti“ lygiai su tavim. Ypač nemalonu, kai su tavimi elgiamasi, atrodytų, griežčiau nei su broliais ar seserimis. Mergina, vardu Marsi, sako: „Man 17 metų, o grįžti namo turiu labai anksti. Jei tik kuo nusižengiu, man visai neleidžia eiti iš namų, o brolis, kai buvo mano metų, pareidavo, kada tik norėdavo, ir tokios bausmės niekad neragavo.“ O štai ką iš paauglystės laikų apie jaunėlę seserį bei pusseseres prisimena Matas: „Tos mergaitės net iš giliausios balos išlipdavo sausos!“

Suprantama, tau gal norėtųsi išsilaisvinti iš tėviškos globos. Bet ar gyventi be tokių apribojimų tikrai išeitų į naudą? Tikriausiai pažįsti bendraamžių, kurie gali naktinėti, kiek tik širdis geidžia, gali rengtis, kaip tik užsimano, ir niekas jiems nė žodžio nesako, su kuo, kur ir kada leisti laisvalaikį. Jų tėvai turbūt taip pasinėrę į savo reikalus, kad vaikų beveik ir nebemato. Tačiau šitoks požiūris į auklėjimą prie gero tikrai nepriveda (Patarlių 29:15). Kaip matai, pasaulyje dabar labai maža meilės, o taip yra pirmiausiai dėl to, kad visur pilna egoistiškų žmonių, iš kurių daugelis augo be jokių taisyklių (2 Timotiejui 3:1-5).

Ateis laikas, kai apie apribojimus imsi galvoti kitaip. Viename tyrime buvo apklaustos jaunos moterys, kurios užaugo nevaržomos taisyklių ir nepatyrė beveik jokios ar visai jokios tėvų drausmės. To fakto, kad paauglystėje išvengė drausminimo, nė viena neįvertino teigiamai. Atvirkščiai — respondentės manė, kad tėvai jomis per mažai rūpinosi arba tiesiog nemokėjo auklėti.

Taigi nepavydėk tiems, kuriems viskas galima, o verčiau išmok tėvų taisykles laikyti įrodymu, jog esi jiems mylimas ir brangus. Nustatydami protingas ribas jie seka Dievu Jehova, kuris savo žmonėms sako: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis“ (Psalmyno 32:8).

Tačiau kol kas tos taisyklės gal tau atrodo baisiai įkyrios. Tokiu atveju siūlome  pritaikyti keletą naudingų patarimų, kurie tikrai padės jaustis namuose smagiau.

Ar norėtum daugiau laisvės, ar tiesiog labiau susigyventi su esama padėtimi, būtinas vienas dalykas — geras bendravimas. „Bet aš bandžiau kalbėtis su tėvais ir vis tiek niekas nepagerėjo!“ — pasakytų ne vienas. Pažįsti tą jausmą? Jei taip, tau pats metas lavinti bendravimo įgūdžius. Bendravimas su tėvais — be galo svarbus, nes gali padėti 1) pasiekti, ko nori, arba 2) geriau suprasti, kodėl negauni to, ko nori. Tikrai, jei trokšti, kad su tavimi elgtųsi kaip su subrendusiu, argi neturėtum mokytis ir atitinkamai bendrauti?

Išmok valdyti emocijas. Biblijoje sakoma: „Kvailys išlieja visą savo įniršį, o išmintingas žmogus santūriai susilaiko“ (Patarlių 29:11). Jei vien tik skųsiesi, gero bendravimo nebus. Veikiausiai teks išklausyti dar vieną paskaitą! Todėl venk verkšlenti, raukytis ar vaikiškai ožiuotis. Jei tėvams ką uždraudus nesuvaldysi emocijų ir imsi trankyti duris ar nervingai marširuoti po namus, taisyklių gali tik padaugėti, o laisvės — nė per nago juodymą.

Bandyk pažvelgti tėvų akimis. Tai padeda jaunai krikščionei, vardu Treisi, gyvenančiai su mama. Ji sako: „Aš klausiu savęs, ko mama tomis taisyklėmis siekia? Ji stengiasi padėti man tapti geru žmogumi“ (Patarlių 3:1, 2). Jei ir tu tai suprasi, mokėsi aiškiau ir ramiau išsakyti tėvams, ką galvoji. Tarkim, jie nenori išleisti tavęs į pobūvį. Užuot ginčijęsis, galėtum pasiūlyti: „O jei eičiau kartu su rimtu, patikimu draugu?“ Visų prašymų tėvai turbūt nepatenkins, bet jei supranti, kas jiems rūpi, turi daugiau šansų pasiūlyti visiems priimtiną išeitį.

Užsitarnauk tėvų pasitikėjimą. Pelnyti tėvų pasitikėjimą yra panašiai kaip laiku grąžinti bankui paskolą. Tą privalai padaryti sutartyje numatytais terminais. Jei nors kiek vėluoji, turėsi mokėti delspinigius, o jei sutarties sąlygas laužai dar grubiau, daugiau paskolų gali visai nebegauti. Taip ir norėdamas, kad tėvai duotų daugiau laisvės, turi savo elgesiu pelnyti patikimo žmogaus vardą.

Absoliučios laisvės nesitikėk. Tėvai atsakingi protingai prižiūrėti, ką darai. Biblijoje ne veltui kalbama apie „tėvo įsakymus“ ir „motinos įstatymą“ (Patarlių 6:20, Brb). Tačiau tikrai nemanyk, kad taisyklės nuodija tau gyvenimą. Juk jei klausysi tėvų, pagal Jehovos pažadą vėliau ‘tau gerai seksis’! (Efeziečiams 6:1-3)