Ar mokslas padės išgydyti visas ligas?

AR NAUJAUSI mokslo atradimai padės išgydyti žmoniją? Ar Izaijo pranašystėje ir Apreiškimo knygoje kalbama apie pasaulį, kurį nuo ligų išvadavo pats žmogus? Matant dabartinius medicinos laimėjimus kai kam atrodo, kad tokia perspektyva visai reali.

Valdžios, privatūs labdariai ir Jungtinės Tautos stojo į beprecedentę kovą su ligomis. Viena, ką bendromis pastangomis stengiamasi daryti, — skiepyti vaikus besivystančiuose kraštuose. Pasak Jungtinių Tautų vaikų fondo, jeigu šalims pavyktų užsibrėžtus tikslus pasiekti iki 2015-ųjų, „daugiau kaip 70 milijonų vaikų skurdžiausiose pasaulio valstybėse kasmet būtų paskiepijami nuo tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, tymų, raudonukės, geltonosios karštligės, hepatito B, poliomielito, hemofilinės bakterijos, rotaviruso, pneumokoko, meningokoko bei japoniškojo encefalito viruso“. Be to, rūpinamasi, kad kiekvienas gautų, kas svarbiausia sveikatai: švarų vandenį, geresnį maistą, žinių apie higieną.

Tačiau mokslininkai trokšta nuveikti dar daugiau. Modernėjanti technika mediciną keičia iš pagrindų. Sakoma, jog maždaug kas aštuoneri metai mokslininkai medicinos žinias padvigubina. Pakalbėkime apie keletą naujausių technikos laimėjimų ir tikslų kovojant su ligomis.

▪ Rentgeno nuotraukos. Jau daugiau kaip tris dešimtmečius medikai naudoja kompiuterinę tomografiją. Tomografas parodo trimatį vidaus organų vaizdą. Taip lengviau diagnozuoti ligas, ištirti organizmo pakitimus.

Nors medikų nuomonės, kiek rentgeno spinduliai kenksmingi, skiriasi, į tobulėjančią techniką dedama daug vilčių. Radiologijos profesorius Maiklas Vaniras, dirbantis Čikagos universiteto medicinos centre, sako: „Galva sukasi vien nuo pastarųjų kelerių metų laimėjimų.“

 Kompiuteriniai tomografai dabar spartesni, tikslesni, pigesni. Vienas svarbus naujausių skenavimo metodų privalumas — greitis. Ypač jis praverčia tiriant širdį. Kadangi ši nuolat plaka, rentgeno nuotraukos dažniausiai išeidavo neryškios ir jos būklę teisingai įvertinti būdavo sunku. Tačiau, kaip aiškinama žurnale New Scientist, naujos kartos tomografams prireikia „vos trečdalio sekundės apsisukti aplink kūną — greičiau nei suplaka širdis“, todėl vaizdas ryškesnis.

Šiuolaikiniais tomografais medikai sugeba ne tik pamatyti organus ar audinius, bet ir ištirti tam tikrų organizmo zonų biocheminę veiklą. Dėl to ateityje, galimas dalykas, taps įmanoma aptikti pačias vėžio užuomazgas.

▪ Robotai chirurgai. Sudėtingi robotai nebepriklauso vien mokslinės fantastikos sričiai — bent jau medicinai jie labai praverčia. Dabar panaudojant robotus atliekama tūkstančiai operacijų. Kartais chirurgai roboto „rankas“ kreipia nuotolinio valdymo mechanizmu. Jose įtaisyti skalpeliai, žirklės, kameros, termokauteriai bei kitokie chirurginiai instrumentai. Šitokia technika padeda medikams nepaprastai tiksliai atlikti labai sudėtingas operacijas. „Dirbdami su robotais chirurgai pastebėjo, kad ligonis praranda mažiau kraujo, jam ne tiek skauda, retėja komplikacijų, pacientai trumpiau išbūna ligoninėje ir sparčiau sveiksta nei operuotieji įprastai“, — pranešama žurnale Newsweek.

▪ Nanomedicina. Tai medicinos sritis, kurioje pasitelkiama nanotechnologija — mokslas, kuriantis bei taikantis praktikoje mikroskopinio dydžio darinius. Šių dydis matuojamas nanometrais, tai yra milijardosiomis metro dalimis. *

Kad geriau suvoktumėte, koks mažas šitas vienetas, palyginkite: puslapis, kurį skaitote, yra maždaug 100000 nanometrų storio, o žmogaus plaukas — apie 80000. Eritrocito skersmuo — beveik 2500 nanometrų. Bakterija yra bemaž 1000 nanometrų ilgio, o virusas — netoli 100. Jūsų DNR yra daugmaž 2,5 nanometro skersmens.

Nanomedicinos šalininkai mano, jog netolimoje ateityje pavyks sukurti mikroskopinius darinius, kurie atliks tam tikras procedūras žmogaus organizme. Tie miniatiūriniai automatai, dažnai vadinami nanorobotais, turės užprogramuotus kompiuteriukus. Tiesiog nuostabu, kad šie sudėtingi robotai bus surinkti iš dalelių, ne didesnių nei 100 nanometrų — tai yra 25 kartus mažesnių už eritrocito skersmenį!

Kadangi nanorobotai tokie smulkučiai, viliamasi, jog jiems bus įmanoma pasiekti net ploniausius kapiliarus ir pristatyti deguonį į tuos audinius, kur jo trūksta dėl mažakraujystės. Jie padės šalinti kraujagyslių  nepraeinamumą, amiloidines plokšteles iš smegenų ląstelių, rasti bei sunaikinti virusus, bakterijas ir kitus užkratus. Be to, nanorobotai galėtų nunešti vaistus tiesiai į reikiamas ląsteles.

Mokslininkai numato, jog šitaip pavyks jau labai anksti aptikti vėžio užuomazgas. Medicinos, fizikos ir biomedicininės inžinerijos profesorius dr. Samuelis Viklainas pasakė: „Atsiveria neišmatuojamos galimybės rasti labai mažus piktybinius navikus ir paveikti stipriais vaistais, taip sumažinant šalutinį medikamentų poveikį.“

Nors tokios perspektyvos gali atrodyti fantastiškos, nanomedicina kai kuriems mokslininkams visai reali. Šiai sričiai visiškai atsidėję tyrinėtojai tikisi, kad kitame dešimtmetyje nanotechnika jau „remontuos“ ir „pertvarkys“ gyvų ląstelių molekulinę struktūrą. Vienas nanomedicinos šalininkas tvirtina: „Nanomedicina išnaikins kone visas XX amžiaus ligas, ligoniai nebejaus skausmo bei kančių, kurias tenka patirti gydantis, prasiplės žmogaus galimybių ribos.“ Net dabar kai kurie mokslininkai praneša, jog nanotechnika jau sėkmingai išbandoma su gyvūnais.

▪ Genomika. Tai mokslas apie genų struktūrą. Žmogaus ląstelėse yra daugybė gyvybiškai svarbių elementų. Vienas iš jų — genas. Žmogus turi apie 35000 genų, nulemiančių odos, akių, taip pat plaukų spalvą ir sandaros ypatumus, individo ūgį bei kitas fizines ypatybes. Negana to, genai nemažai lemia ir mūsų vidaus organų būklę.

Kai genai pažeidžiami, nukenčia sveikata. Iš tikrųjų, kai kurių tyrinėtojų nuomone, visos ligos kyla sutrikus genų veiklai. Vieniems pakenkia žalinga aplinka, kitus jau su defektais kartais paveldime iš tėvų.

Mokslininkai viliasi, jog netrukus sugebės atpažinti genus, lemiančius būsimą ligą. Tai padėtų suprasti, kodėl, pavyzdžiui, vienas žmogus labiau nei kitas linkęs susirgti vėžiu arba kodėl kokios nors rūšies vėžys kai kuriems progresuoja sparčiau. Be to, genomika padėtų atskleisti, kodėl vienam ligoniui vaistas veiksmingas, o kitam ne.

Tokia ypatinga genetinė informacija galėtų tapti individualiosios medicinos pradžia. Kuo šioji būtų naudinga? Gydymas būtų taikomas atsižvelgiant į kiekvieno asmens genetinę informaciją. Štai jeigu tiriant genus paaiškėtų, jog ateityje jums gali išsivystyti kokia liga, medikai ją įstengtų diagnozuoti daug anksčiau, negu pasirodo pirmieji simptomai. Manoma, kad gerokai iš anksto parinkus tinkamą gydymą, dietą, pakeitus gyvenseną galbūt pavyktų ligos visiškai išvengti.

Maža to, jūsų genai įspėtų gydytojus apie galimą neigiamą organizmo reakciją į vaistus. Dėl to būtų lengviau pritaikyti medikamentus bei nustatyti optimaliausią jų dozę. Laikraštyje The Boston Globe rašoma: „Iki 2020-ųjų [individualiosios medicinos] įtaka greičiausiai pasijaus kur kas labiau nei įsivaizduojame. Bus kuriami konkrečiam asmeniui pritaikyti vaistai nuo širdies ligų, diabeto, šizofrenijos, Alzheimerio ligos bei kitų negalių, šiandien varginančių žmoniją.“

Visi čia suminėti technikos laimėjimai tėra keli pavyzdžiai to, ką žada mokslas. Medicina tobulėja neregėtais tempais. Vis dėlto artimiausiu metu išnaikinti visas ligas mokslininkai nesitiki. Tebėra daugybė, rodos, neperžengiamų kliūčių.

Neįveikiamos kliūtys

Vienas iš pažangą lėtinančių kliuvinių — paties žmogaus veikla. Mokslininkai įsitikinę, jog naujos, pavojingos ligos atsiranda pakenkus tam tikroms ekosistemoms. Aplinkosaugos organizacijos „Wildlife Trust“ prezidentė Meri Perl, duodama interviu  žurnalui Newsweek, paaiškino: „Nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio paplito daugiau kaip 30 naujų ligų, tarp jų AIDS, ebola, Laimo liga, SARS. Manoma, jog diduma jų žmogui perėjo nuo gyvūnų.“

Be to, žmonės dabar valgo mažiau šviežių vaisių ir daržovių, vartoja daugiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, pernelyg mažai juda, turi žalingų įpročių. Dėl viso šito vystosi širdies ir kraujagyslių ligos. Kadangi daugėja rūkančių, sveikatą susigadina ir miršta milijonai. Apie 20 milijonų kasmet susižaloja arba žūva autoavarijose. Begalę pražudo ar suluošina karai, visokie smurtiniai išpuoliai. Dar milijonai praranda sveikatą dėl alkoholio ar kvaišalų.

Kad ir kokių įspūdingų aukštumų pasiekta medicinos srityje, kai kurios ligos nepaliauja kankinti žmoniją. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, „daugiau kaip 150 milijonų pasaulio gyventojų yra palietusi depresija; [...] maždaug 25 milijonus kamuoja šizofrenija, o 38 milijonus — epilepsija“. Milijonai suserga ŽIV/AIDS, diarėja, maliarija, tymais, plaučių uždegimu, tuberkulioze ir nuo šitų ligų miršta daugybė vaikų bei jaunuolių.

Kitos, rodos, neįveikiamos kliūtys pakeliui į sveikesnį pasaulį — skurdas bei korumpuotos valdžios. Neseniai išleistame pranešime PSO teigė, jog milijonus mirusių nuo infekcinių ligų būtų pavykę išgelbėti, jeigu ne valdžios krizė ar lėšų stygius.

Ar mokslo bei medicinos laimėjimai padės šias kliūtis įveikti? Ar greit ateis laikas, kai žmonijos nebekamuos jokios ligos? Iš čia pateiktų faktų aiškios išvados padaryti negalime. Tačiau atsakymus randame Biblijoje. Kitame straipsnyje sužinosite, kas šioje knygoje sakoma apie tai, ar bus kada pasaulis be ligų.

[Išnaša]

 [Rėmelis/iliustracijos 7 puslapyje]

Rentgeno nuotraukos

Aiškesnės, tikslesnės vidaus organų nuotraukos padeda labai anksti aptikti ligą

[Šaltinių nuorodos]

© Philips

Siemens AG

Robotai chirurgai

Chirurginiais instrumentais aprūpinti robotai padeda medikams be galo tiksliai atlikti labai sudėtingas operacijas

[Šaltinio nuoroda]

© 2006 Intuitive Surgical, Inc.

Nanomedicina

Žmogaus sukurta mikroskopinė technika padės su ligomis kovoti pačiose ląstelėse. Šioje nuotraukoje matote, kaip dailininkas įsivaizduoja nanorobotą, atliekantį eritrocitų funkcijas

[Šaltinių nuorodos]

Dailininkas: Vik Olliver (vik@diamondage.co.nz)/Dizaineris: Robert Freitas

Genomika

Tyrinėdami genų struktūrą mokslininkai viliasi aptikti ir išgydyti ligas žmogui dar net nepajutus simptomų

[Šaltinio nuoroda]

Chromosomos: © Phanie/Photo Researchers, Inc.

[Rėmelis 8, 9 puslapiuose]

Šešios nenugalėtos ligos

Medicinos mokslas bei technika daro neregėtą pažangą. Vis dėlto infekcinės ligos tebesiaubia pasaulį. Čia suminėtų mirtinų ligų niekaip nepavyksta įveikti.

ŽIV/AIDS

Apie 60 milijonų pasaulio gyventojų yra ŽIV nešiotojai. Nuo AIDS jau mirė maždaug 20 milijonų. Vien 2005-aisiais šiuo virusu užsikrėtė penki milijonai, trys milijonai su viršum mirė, tarp jų daugiau kaip pusė milijono — vaikai. Diduma infekuotųjų negauna tinkamo gydymo.

Diarėja

Kiekvienais metais diarėja suserga apie keturis milijardus žmonių — tai bene pagrindinė mirties priežastis tarp neturtingųjų. Viduriavimą sukelia įvairios infekcinės ligos, kurios plinta per užterštą vandenį, maistą ar nesilaikant asmeninės švaros. Tos infekcijos kasmet pražudo daugiau kaip du milijonus gyvybių.

Maliarija

Nuo maliarijos kasmet pasiligoja apie 300 milijonų žmonių, maždaug milijonas miršta, dažniausiai vaikai. Afrikoje vaiko gyvybė užgęsta kone kas 30 sekundžių. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, „stebuklingo vaisto nuo maliarijos iki šiol nerasta, ir abejojama, ar apskritai kada nors tai pavyks“.

 Tymai

2003-iaisiais tymai nusinešė per pusę milijono gyvybių. Ši liga ypač pavojinga vaikams ir labai užkrečiama. Kasmet jos virusą pasigauna apie 300 milijonų žmonių. Liūdniausia, kad mirštamumas toks didelis, nors veiksminga ir nebrangi vakcina išrasta dar prieš keturis dešimtmečius.

Plaučių uždegimas

PSO duomenimis, tarp vaikų ši infekcinė liga pati pavojingiausia. Kasmet į kapus ji nusineša apie du milijonus vaikų iki penkerių metų. Didžiausias mirštamumas Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Ligoniai dažniausiai negauna gydytojų pagalbos, nes daugelyje kraštų pasiekti ligonines sudėtinga.

Tuberkuliozė

2003 metais nuo tuberkuliozės (TBC) mirė per 1700000 žmonių. Medikams didžiulį nerimą kelia tai, jog kai kurių TBC bakterijų nebeįveikia jokie pagrindiniai vaistai. Jos darosi atsparios, kai ligoniai nepaiso gydymo režimo arba nebaigia gydymosi kurso.

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

Populiarėja alternatyvūs gydymo metodai

Yra nemažai gydymo būdų, kurių tradicinė medicina nepripažįsta. Jie vadinami liaudies ir alternatyviąja medicina. Besivystančiuose kraštuose susirgę šitaip gydosi didesnioji dalis gyventojų. Daugeliui vargingose vietovėse gydytojų paslaugos ne pagal kišenę, o kai kurie tiesiog labiau vertina senolių išmintį.

Alternatyvūs gydymo metodai populiarūs ir turtingose šalyse. Bene labiausiai paplitusi akupunktūra, manualinė terapija, homeopatija, naturopatija bei vaistažolės. Dalis šių gydymo būdų moksliškai ištyrinėti ir tikrai naudingi sergant tam tikromis ligomis. Tačiau kai kurių veiksmingumas abejotinas. Kadangi alternatyvioji medicina populiarėja, verta pagalvoti apie jos saugumą. Daugelyje šalių toks gydymas nereglamentuotas, todėl dažniausiai asmuo imasi savigydos, rinkoje atsiranda suklastotų gydomųjų produktų, klesti šundaktariai. Patarimus, kaip atgauti sveikatą, dalina ir geranoriški draugai bei giminės. Tačiau visa tai gali dar labiau pakenkti.

Tose valstybėse, kuriose alternatyvioji medicina įteisinta, gydytojai vis labiau ją pripažįsta ir rekomenduoja pacientams. Tačiau manyti, jog toks gydymas padės sukurti pasaulį be ligų, tvirto pagrindo nėra.