Belizo barjerinis rifas — pasaulio paveldas

ĮRAŠO KALBA

Belizo barjerinis rifas — pasaulio paveldas

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO MEKSIKOJE

„Bet kurio kultūros ar gamtos paveldo objekto nykimas arba visiškas išnykimas pragaištingai nuskurdina visų pasaulio tautų paveldą. [...] Visa tarptautinė bendruomenė privalo dalyvauti išskirtinės visuotinės reikšmės kultūros ir gamtos paveldo apsaugos veikloje“ (iš UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos konvencijos).

LAIKANTIS šios nuostatos, 1996-aisiais į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas Belizo barjerinio koralų rifo rezervatas. Jam suteiktas toks pat statusas, kokį turi Maču Pikču (inkų kalnų tvirtovė) Peru, Didysis kanjonas Jungtinėse Valstijose, Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas Lietuvoje bei kiti pasaulio išskirtiniai objektai. Kodėl Belizo barjerinis rifas laikomas „išskirtinės visuotinės reikšmės“ gamtos paveldo paminklu?

Saugotinas paveldas

Belizo barjerinis koralų rifas yra antras didžiausias pasaulyje gyvų koralų telkinys po Australijos Didžiojo Barjerinio rifo ir ilgiausias Vakarų pusrutulyje. Jis tęsiasi 300 kilometrų palei Jukatano pusiasalį, taigi ir palei didžiąją dalį Centrinės Amerikos valstybės, Belizo, pakrantės. Be paties rifo, tiksliau sakant, daugybės rifų, rezervato teritorijoje yra apie 450 salelių ir trys koralų atolai — žiedo pavidalo rifai su vaizdinga lagūna viduryje. Šiam rezervatui taip pat priskiriamos ir Pasaulio paveldo konvencijos ypač saugomos septynios jūros teritorijos, kurių bendras plotas — 960 kvadratinių kilometrų.

Kaip svarbu išsaugoti koralinius rifus, akivaizdu iš to, kad jie — ketvirtadalio pasaulio jūros augalų bei gyvūnų arealas. Iš tikrųjų pagal biologinę įvairovę koralinių rifų ekosistema yra antra po drėgnųjų atogrąžų miškų. Tačiau mokslininkai perspėja: jeigu žmonės nesiliaus visaip teršę jūrų bei vandenynų, nekontroliuos turizmo ir toliau pragaištingai elgsis žvejybai naudodami cianidą, per 20—40 metų septyniasdešimt procentų koralų planetoje išnyks.

Belizo barjerinio rifo rezervate atrasta 70 rūšių kietųjų ir 36 rūšys minkštųjų koralų bei 500 rūšių žuvų. Rezervatas yra ir nykstančių jūros gyvūnų, kaip antai jūrinių vėžlių — žaliųjų, logerhedų, bisų, — amerikinių lamantinų ir vienos iš amerikinių krokodilų rūšių, arealas. Turėdama omenyje nuostabią šios vietovės jūros gyvūnų įvairovę, koralinių rifų tyrinėtoja Džuljana Robinson sako: „Belizo barjerinis rifas — tikras atradimas tiek tyrinėtojams, tiek šiaip lankytojams. [...] Tai vienas iš nedaugelio žemėje likusių kampelių, kur galima stebėti patį natūraliausią gamtos gyvenimą. Deja, jis irgi gali išnykti.“

Galbūt didžiausią pavojų Belizo barjerinio rifo rezervatui kelia tai, kad koralai blunka — iš įvairiaspalvių darosi balti, beveik permatomi. (Skaitykite rėmelį 26 puslapyje.) Kaip pranešama žurnale National Geographic News, rifai masiškai blukti pradėjo 1997-aisiais, praūžus uraganui „Mičas“. 1998-aisiais gyvų koralų sluoksnis jau buvo sumažėjęs 48 procentais. Kodėl jie ėmė nykti? Nors tyrimai tęsiami, rifų specialistė, mokslininkė Melani Makfild sako: „Šitoks koralų blukimas labai glaudžiai susijęs su kylančia vandenyno temperatūra. [...] Kita blukimo priežastis — ultravioletiniai spinduliai. O abu veiksniai drauge šį procesą paspartina dar labiau.“ Laimei, Belizo rifas, regis, palengva atsigauna. *

Povandeninis rojus

Tyri rezervato vandenys, įšilę vidutiniškai iki 26°C, yra tikras malonumas narams ir tiesiog mėgstantiems paplaukioti po vandeniu su kvėpavimo vamzdeliu. Devyniasdešimt procentų rifo dar neištirta. Jį patogu pasiekti iš San Pedro miesto Ambergriso saloje, nes nuo ten iki jo — vos keli šimtai metrų. O už šešių kilometrų į pietryčius nuo San Pedro yra Hol Čano jūrų rezervatas. Tai aštuonių kvadratinių kilometrų seklus, tarpeklį primenantis povandeninis parkas tarp rifų.

Pasaulio paveldui priskirtoje rezervato dalyje, Švyturio rife, maždaug už 100 kilometrų nuo Belizo pakrantės, yra Žydrasis urvas — viena iš nuostabiausių žemėje vietų, tinkamų nardyti. Šį urvą 1970-aisiais išgarsino prancūzų okeanografas Žakas Ivas Kusto, laivu Calypso surengęs mokslinę ekspediciją į barjerinį rifą. Žydrasis urvas — tai maždaug 300 metrų skersmens ir daugiau kaip 120 metrų gylio gyvais koralais apjuosta mėlynos indigo spalvos karstinė klinčių dauba žalsvai melsvoje jūroje. Kol vandenyno lygis nebuvo pakilęs, šis geologinis fenomenas buvo sausa požeminė ertmė. Vėliau jos skliautas įgriuvo. Iki kokių 35 metrų gylio daubos sienos beveik statmenos, o žemiau nuo jų atbrailų karo milžiniški stalaktitų dariniai. Po vandeniu galima matyti net kokių 60 metrų atstumu, todėl panorama tiesiog gniaužia kvapą. Be ryklių, Žydrajame urve kitų jūros gyvūnų nedaug. Akvalangininkai kildami aukštyn turi atsižvelgti į dekompresiją, o nardyti nepatyrusiems čia apskritai per daug rizikinga. Tačiau vanduo — tyras kaip krištolas, todėl urvą juosiančiais koralais galima kuo puikiausiai gėrėtis ir plaukiojant po vandeniu su kvėpavimo vamzdeliu.

Netoli Žydrojo urvo yra dar viena iš septynių Pasaulio paveldui priskirtų teritorijų — Pusmėnulio sala. Tai idiliška vietelė, kurioje prieglobstį randa retai sutinkami raudonkojai smigikai. Be jų, čia pastebėti dar 98-ių kitų rūšių paukščiai. Nardyti su akvalangu palei minkštais koralais apaugusią Pusmėnulio rifo sieną, kuri užsibaigia 1000 metrų gylyje, — nepakartojamas jausmas.

Net trumpai pasižvalgę po Belizo barjerinį rifą matome, jog ši vietovė — tikras lobis, kurį labai svarbu išsaugoti būsimoms kartoms. Jo praradimas tikrai „pragaištingai nuskurdintų visų pasaulio tautų paveldą“.

[Išnaša]

^ pstr. 9 Belizas, aišku, nepajėgus sustabdyti visuotinį atšilimą, kuris kelia vandens temperatūrą, bet tai, kad rezervatas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, paskatino Belizo gyventojus labiau jį saugoti.

[Rėmelis/iliustracijos 26 puslapyje]

Koralai blunka

Rifas — tai gyva siena, susidariusi iš daugybės kolonijų mėsėdžių gyvūnų, vadinamų koraliniais polipais. Iš išorės juos dengia kietas kalcio karbonato, arba kalkakmenio, sluoksnis. Gyvi koralai auga ant nebegyvų koralų skeletų. Rifus sudarančių koralų viduje gausu mikroskopinių dumblių (zooksantelų). Šias dvi gyvybės formas sieja simbioziniai ryšiai: polipai iš dumblių gauna deguonies ir maisto medžiagų, o dumbliai sugeria polipų išskiriamą anglies dioksidą. Polipai jautrūs vandens temperatūros pokyčiams. Temperatūrai kylant jie išstumia dumblius ir dėl to netekę chlorofilo pigmento ima blukti. Nusilpusius koralus puola ligos ir jie žūva. Tačiau koraliniai rifai gajūs ir saugomi geba atsinaujinti.

[Šaltinio nuoroda]

[Žemėlapis 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Meksika

BELIZAS

Karibų jūra

Ramusis vandenynas

[Iliustracija 23 puslapyje]

300 kilometrų ilgio Belizo koralinio rifo vaizdas iš palydovo

[Iliustracija 24 puslapyje]

Randevu sala

[Šaltinio nuoroda]

©kevinschafer.com

[Iliustracija 24 puslapyje]

Bisa

[Iliustracija 24, 25 puslapiuose]

Žydrasis urvas Švyturio rife atsirado kalkakmenio skliautui įgriuvus į požeminę ertmę

[Šaltinio nuoroda]

[Iliustracija 25 puslapyje]

Belizo barjerinio rifo teritorijoje gyvena 500 rūšių žuvys

[Šaltinio nuoroda]

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 23 puslapyje]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

ATSIBUSKITE!