Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Karalius, ieškojęs išminties

Karalius, ieškojęs išminties

Karalius, ieškojęs išminties

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

TRYLIKTAJAME amžiuje Europoje viešpatavo baisus nepakantumas ir nuožmus smurtas. Siautėjo liūdnai pagarsėjusi inkvizicija, o kryžiaus žygiams nesimatė galo. Tačiau tuo kruvinu laikotarpiu vienas ispanų karalius stengėsi, kad pasaulis ateitų į protą. Tai buvo Alfonsas X, dar vadinamas Alfonsu Išmintinguoju.

Šis valdovas įkvėpė šviesuolius kultūros atgimimo sąjūdžiui, kartais vadinamam XIII amžiaus renesansu. Alfonso X pastangomis Ispanija susipažino net su tolimų šalių laimėjimais. Karalius ypač domėjosi menu, istorija, teise, gamtos mokslais. Tai darė didelę įtaką tiek jo šalies, tiek visos Europos kultūros raidai. Tačiau dar svarbiau, kad siekis plėtoti mokslą paskatino valdovą populiarinti ir Dievo Žodį, Šventąją Bibliją.

Alfonso iniciatyva buvo įsteigta akademija, kurioje bendradarbiavo išsilavinę žydai, musulmonai bei katalikai. Jų darbui palengvinti šis valdovas įkūrė ir finansavo valstybinę biblioteką — vieną iš pirmųjų pasaulyje.

Karalius pats uoliai prisidėjo prie įvairių veikalų — teisės, gamtos mokslų, istorijos — rašymo bei sudarymo. Jis skatino kurti prozą bei poeziją. Eiliavo ir pats. Yra gerai žinomos jo kantigos. * Jos, kaip ir kita to laikotarpio lyrika, parašytos galisų kalba.

Vertėjų mokykla

Alfonsas Tolede įsteigė vertėjų mokyklą. „Karalius pats parinkdavo vertėjus ir nuspręsdavo, kokius kūrinius versti, — aiškinama knygoje La Escuela de Traductores de Toledo (Toledo vertėjų mokykla). — Jis peržiūrėdavo vertimus, skatino intelektualus diskutuoti, finansavo naujus mokslo veikalus.“

Toledo vertėjai pirmiausia ėmėsi daugybės veikalų arabų kalba. Musulmonų šviesuoliai į ją jau buvo išvertę svarbiausius graikų, indų, persų bei sirų civilizacijų raštus. Šitoks žinių lobynas jiems padėjo plėtoti matematikos, astronomijos, istorijos, geografijos mokslus. Juo stengėsi pasinaudoti ir Toledo mokykla. Kaip? Reikšmingus arabų mokslo veikalus vertė į lotynų ir ispanų kalbas.

Žinios apie Toledo mokslininkų laimėjimus pasklido po kitas šalis. Neilgai trukus į šį miestą ėmė plūsti išsilavinę žmonės iš Šiaurės Europos universitetų. Visa tai labai paspartino mokslo ir literatūros pažangą Vakaruose. Iš tikrųjų šis milžiniškas vertimo darbas iš dalies paruošė dirvą Renesansui.

Toledo vertėjų dėka gydytojai galėjo semtis išminties iš Galeno, Hipokrato ir Avicenos medicinos darbų. Avicenos žinynas Medicinos kanonas“ tapo pagrindiniu vadovėliu, iš kurio Vakarų universitetuose buvo mokomasi iki XVII amžiaus. Astronomai galėjo skaityti Ptolemajo veikalus ir naudotis arabų trigonometrija bei Al Chorizmi astronominėmis lentelėmis. *

Alfonsas norėjo, kad vertimai būtų suprantami visiems. Tokia iniciatyva padėjo ispanų kalbai įgyti mokslo ir literatūrinės kalbos statusą. Alfonso pradėtas darbas paskatino visuomenę keisti požiūrį į lotynų kalbą — suvokti, kad ji nėra vienintelė tinkama mokslo ir kultūros sąvokoms reikšti.

Karaliaus Alfonso Biblija

Patirtis, kurią Toledo vertėjai įgijo atlikdami tokį didžiulį darbą, pasirodė labai naudinga, kai Alfonsas davė nurodymą į ispanų kalbą išversti kai kurias Biblijos dalis. Pasak ispanų istoriko Chuano de Marianos, karalius rūpinosi šiuo Biblijos vertimu tikėdamasis, kad taip bus ištobulinta ir praturtinta ispanų kalba. Be abejo, toks ankstyvas Biblijos vertimas išties prisidėjo prie kalbos raidos.

Karalius Bibliją laikė knyga, naudinga žmonėms mokyti. Leidinio Crónica de España įžangoje jis rašė: „Mąstydami apie Šventojo Rašto vertę matome, kad ji slypi aprašymuose apie pasaulio sukūrimą, patriarchų atsiradimą, [...] žadėtąjį mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimą, jo kančią, prisikėlimą ir žengimą į dangų.“

Alfonsas X taip pat organizavo pasirengimą grandiozinio literatūrinio projekto, kurį pavadino General Estoria (Visuotinė istorija). Į šį veikalą buvo įtrauktos atskiros Hebrajiškųjų raštų dalys, išverstos į ispanų kalbą (Graikiškųjų raštų dalimis papildytas vėliau). Tas įspūdingas darbas, žinomas kaip Alfonso Biblija (Biblia Alfonsina), viduramžiais buvo didžiausias tokio pobūdžio veikalas. Jį daugybę kartų perrašė, o dalį išvertė į portugalų ir katalonų kalbas.

Alfonso Išmintingojo palikimas

Viduramžiais, kai pasaulis dvasiniu požiūriu skendėjo tamsoje, Alfonso laikų manuskriptai neleido išblėsti Rašto pažinimui. Dėl šių vertimų daug kas panoro turėti Bibliją gimtąja kalba. Per du vėlesnius šimtmečius pasirodė ir kitų Biblijos vertimų į ispanų kalbą.

Išradus spausdinimo stakles ir XVI amžiaus vertėjams nenuilstamai triūsiant prie Biblijos vertimų į ispanų bei kitas Europos šalių kalbas, Alfonso ir jo amžininkų pradėtas darbas buvo sėkmingai tęsiamas. Pagaliau visoje Europoje žmonės galėjo turėti Bibliją savo kalba. Nors valdant Alfonsui X netrūko karų nei maištų, tai, kad jis siekė pažinimo, padėjo Dievo Žodžio išmintį padaryti prieinamą daugeliui.

[Išnašos]

^ pstr. 6 Kantigos — tai viduramžių poetinės kompozicijos, kurias dainuodavo menestreliai.

^ pstr. 11 Al Chorizmi buvo garsus IX amžiaus persų matematikas, plėtojęs algebrą bei perėmęs kai kurias indų matematikų idėjas, kaip antai arabiškus skaitmenis (tarp jų nulį), aritmetikos pagrindus. Iš jo vardo kilo žodis „algoritmas“.

[Rėmelis/iliustracija 14 puslapyje]

PIRMIEJI BIBLIJOS VERTIMAI Į ISPANŲ KALBĄ

Alfonsas X nebuvo Šventojo Rašto vertimo į ispanų kalbą pradininkas. Keleriais metais anksčiau vienas Toledo mokyklos vertėjų, Hermanas Alemanas, iš originalaus hebrajiškojo teksto jau buvo išvertęs Psalmyną. Be to, XIII amžiaus pradžioje buvo išversta Biblia medieval romanceada Prealfonsina (Prieš Alfonso Bibliją išleista viduramžių romaniškoji Biblija). (Nuotrauka kairėje.) Šis darbas laikomas seniausiu viso Šventojo Rašto vertimu į ispanų kalbą. Be abejo, tai turėjo įtakos Biblijos vertimui, kurio po keleto metų buvo imtasi Alfonso X iniciatyva.

Apie viduramžių romaniškąją Bibliją mokslininkas Tomas Montgomeris sako: „Turint omenyje šio Biblijos vertimo tikslumą ir kalbos sklandumą, vertėjas darbą atliko puikiai. Tekstas tiksliai atitinka Vulgatą, bet nėra perkrautas lotyniškų posakių ar terminų. Kalba paprasta, aiški. Kaip tik to ir reikėjo Biblijai, kuri parengta lotyniškai nemokantiems skaitytojams.“

[Šaltinio nuoroda]

Biblija: Patrimonio Nacional. Real Biblioteca de El Escorial

[Iliustracija 12, 13 puslapiuose]

Alfonso X skulptūra prie Ispanijos nacionalinės bibliotekos (Madridas)

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Karalius su vertėjais iš Toledo (viršuje); jo kaligrafai (žemiau); Evangelija pagal Luką veikale „Biblia Alfonsina“ (apačioje)

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 13 puslapyje]

Visos nuotraukos, išskyrus Alfonso X skulptūrą: Oronoz