Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Gyvenimas šalia snaudžiančio milžino

Gyvenimas šalia snaudžiančio milžino

Gyvenimas šalia snaudžiančio milžino

Ugnikalnius visada gaubia paslaptis. Kartais jie kuo ramiausiai snaudžia kelis šimtmečius ir staiga prabudę įspūdingai pademonstruoja savo jėgą. Išsiveržęs vulkanas akimirksniu gali nusiaubti kaimą ir sunaikinti visa, kas gyva.

NIEKAS neabejoja, kad ugnikalniai pavojingi. Vien per pastaruosius tris amžius jie nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių. Žinoma, dauguma gyvename gana toli nuo šių apgaulingai ramių milžinų ir jaučiamės saugūs. Tačiau milijonai žmonių įsikūrę tiesiog jų pašonėje. Štai Ekvadoro sostinė Kitas yra beveik greta Pičinčos, dunksančio į šiaurės vakarus nuo miesto. Popokatepetlis (išvertus iš actekų kalbos „rūkstanti kalva“) — tik maždaug už 60 kilometrų nuo Meksiko. O dideli miestai, tokie kaip Oklandas Naujojoje Zelandijoje, Neapolis Italijoje stovi ant ugnikalnių arba pačioje papėdėje. Taigi daugelio namai yra ten, kur po kojomis, žemės gelmėse, slypinčios gamtos jėgos smarkiu dundesiu gali sujudinti miegantį milžiną ir jis atsibus.

Pavojingas milžinas

Neapoliečiai šalia Vezuvijaus gyvena jau apie 3000 metų. Šis kalnas tėra už 11 kilometrų nuo Neapolio. Pažiūrėti — tai kūgio formos kalva, pusiau apjuosta seno Monte Soma kraterio. O iš tikrųjų Vezuvijus vienas grėsmingiausių ugnikalnių žemėje. Šis ugnikalnis daug didesnis nei atrodo, nes jo apačia yra žemiau jūros lygio.

Vezuvijus aktyvus daugelį amžių. Po gerai žinomo išsiveržimo 79 m. e. m., kai žuvo Pompėjos bei Herkulanumo miestai, savo galią jis parodė daugiau nei penkiasdešimt kartų. Smarkus išsiveržimas 1631-aisiais nusinešė apie 4000 gyvybių. Tuo laiku pradėtas vartoti žodis „lava“, kilęs iš lotyniško veiksmažodžio labi, kuris reiškia „slysti“. Taip, lavos srautai slenka žemyn stačiais vulkano šlaitais.

Jau nuo seno Vezuvijus kartkartėmis vis „nuleidžia garą“. 1944-aisiais, per Antrąjį pasaulinį karą, jis pasitiko sąjungininkų kariuomenę „spjaudydamas“ kamuoliais pelenų. Jie užklojo kaimyninius miestus Masą ir San Sebastjaną bei ugnikalnio šlaitu nutiestą funikulieriaus liniją, kurią italai išgarsino liaudies daina „Funiculì, funiculà“.

Šiandien neapoliečiai gyvena, regis, pamiršę greta tūnantį pavojų. Turistai susižavėję apžiūrinėja istorijos bei architektūros paminklus. Parduotuvėse, kavinėse knibždėte knibžda žmonių, Neapolio įlankos vandenyse boluoja burės. Pats Vezuvijus iki šiol tebetraukia lankytojus, bet veikiau kaip kraštovaizdžio dalis, o ne kaip pavojingas snaudžiantis milžinas.

Oklandas — vulkanų miestas

Oklandas, milijoninis uostamiestis Naujojoje Zelandijoje, visas nusėtas nedidelių ugnikalnių kūgiais. Jų čia net 48. Senų, jau užgesusių vulkanų vietoje buvo patogu įkurti du uostus. Yra ir vulkaninių salų, susiformavusių aktyviuoju ugnikalnių laikotarpiu. Labiausiai į akis krenta 600 metų senumo Rangitoto sala. Jos kontūrai simetrija labai primena Vezuvijų. Tąkart, kai susidarė ši sala, po pelenais buvo palaidotas gretimas maorių kaimas.

Oklandiečiai išmoko gyventi ugnikalnių kaimynystėje. Štai miesto viduryje ant Maungakikio vulkano kūgio žaliuoja parkas bei stovi avių ferma. Kitų ugnikalnių vietoje tyvuliuoja ežerai, užveisti parkai arba įrengti sporto aikštynai. Vienas paverstas kapinėmis. Daug kas mielai apsigyvena ir ant pačių ugnikalnių šlaitų, iš kur atsiveria puikus apylinkių vaizdas.

Kai į šiuos kraštus pirmiausia atsikėlė maoriai, o vėliau, prieš 180 metų, europiečiai, vargu ar kas kreipė dėmesį į šių vietovių vulkaninę praeitį. Žmonės matė, kad žemė laisva, arti jūros, o tokios kilmės dirvožemis visame pasaulyje ypač derlingas. Štai Indonezijoje tinkamiausi ryžiams auginti laukai yra šalia veikiančių vulkanų. Taip pat Jungtinių Valstijų vakaruose didžiausi žemės ūkio kultūrų derliai gaunami ten, kur dirvožemis vulkaninės kilmės. Kai sąlygos palankios, lavos užlietuose plotuose augmenija suželia nepraėjus nė metams nuo ugnikalnio išsiveržimo.

Seka ir perspėja

Daug kas pagalvoja: „Nejau gyventi šalia ugnikalnio nerizikinga?“ Be abejo, pavojus yra. Bet mokslininkai dabar suseka, kada ir kur įvyks žemės drebėjimas ar išsiverš ugnikalnis. Štai Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba stebi viso pasaulio veikiančius ugnikalnius, taip pat ir Neapolio bei Oklando miestuose, kur iš anksto sudaryti gelbėjimo planai. Palydovinės globalinės padėčių nustatymo sistemos bei seismometrų tinklas padeda specialistams fiksuoti magmos judėjimą po žeme.

Seismologai niekada neišleidžia iš akių Vezuvijaus. Italijos valdžia, stengdamasi apsaugoti gyventojus, irgi yra sudariusi planus, kuriuose numatyta, ko imtis, jei ugnikalnis parodytų tokią jėgą, kokią pademonstravo 1631 metais. Specialistai tvirtina, jog gyvenančius pačioje pavojingiausioje zonoje įmanoma perspėti ir evakuoti dar prieš prasidedant išsiveržimui.

Oklandas yra zonoje, mokslininkų vadinamoje monogenetiniu ugnikalnių lauku. Tai reiškia, jog galima tikėtis, kad čia prabus ne kuris nors iš jau esančių, o kitoje vietoje susiformuos visiškai naujas vulkanas. Specialistai sako, kad taip atsitikti gali tiktai po žemės drebėjimų, trunkančių nuo keleto dienų iki kelių savaičių. Tad perspėjus iš anksto, žmonėms pakaktų laiko susirasti saugų prieglobstį.

Pavojus išlieka

Nors sekti ugnikalnius labai svarbu, iš to mažai naudos, jei perspėjimų nepaisoma. 1985-aisiais Armero miesto (Kolumbija) valdžia buvo įspėta apie artėjantį Nevado del Ruiso išsiveržimą. Nors iš už kokių 50 kilometrų girdimas dundesys aiškiai pranašavo artėjančią nelaimę, miestiečius stengtasi raminti, kad pavojus negresia. Dumblas užliejo miestą. Žuvo per 21000 žmonių.

Tokios didžiulės katastrofos pasitaiko retai, todėl ramybės laikas tarp išsiveržimų leidžia ne tik stebėti vulkaną, bet ir pasirengti pavojui. Be viso šito, dar ir apmokius žmones, kaip elgtis iškilus grėsmei, jie bus saugesni net ir gyvendami šalia snaudžiančio milžino.

[Rėmelis/iliustracija 16 puslapyje]

BŪKITE PASIRENGĘS!

Ar esate stichinei nelaimei pasiruošęs? Žinokite, kokio pavojaus tikėtis jūsų gyvenamoje vietovėje. Planuokite iš anksto, kur susitiks šeima, jeigu nebūtumėte drauge, ir ką informuosite, kur esate. Laikykite prieinamoje vietoje, kas būtiniausia: maisto, vandens, drabužių, radiją, vandeniui nepralaidžius žibintuvėlius, jų atsarginių elementų. Viskuo apsirūpinkite keletui dienų.

[Iliustracija 15 puslapyje]

Lankytojai prie pagrindinio Vezuvijaus kraterio

[Šaltinio nuoroda]

©Danilo Donadoni/Marka/age fotostock

[Iliustracija 15 puslapyje]

Neapolis (Italija) priešais Vezuvijaus kalną

[Šaltinio nuoroda]

© Tom Pfeiffer

[Iliustracija 15 puslapyje]

Paveikslas, vaizduojantis didįjį išsiveržimą, kuris 79 m. e. m. sunaikino Pompėjos ir Herkulanumo miestus

[Šaltinio nuoroda]

© North Wind Picture Archives

[Iliustracija 16 puslapyje]

Rangitotas, viena iš daugybės Oklando vulkaninių salų

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Viršuje ir dešinėje: Popokatepetlis (Meksika)

[Šaltinių nuorodos]

AFP/Getty Images

Jorge Silva/AFP/Getty Images

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 14 puslapyje]

USGS, Cascades Volcano Observatory