Kas laukia krikščionybės?

AR VISA žmonija bus atversta į krikščionybę, o gal ši religija išnyks? Ar Kristaus įkurta krikščionybė išliko tyra ir šviečia lyg švyturys pasaulyje, kurį gaubia dvasinė tamsa? O gal buvo užteršta klaidingais mokymais? Šie klausimai svarbūs mums visiems.

Jėzus paprasta iliustracija atskleidė, kad jam pasėjus krikščionybės sėklas iškart įsikiš priešas — Šėtonas (Mato 13:24, 25). Vadinasi, per pirmuosius šimtmečius po Jėzaus krikščionybė pakito ne šiaip dėl socialinių permainų anuometinėje visuomenėje. Čia rankas prikišo piktavalis priešas, Šėtonas. Dabar krikščionijos bažnyčios kartoja praeities klaidas ir pjauna, ką pasėjusios (2 Korintiečiams 11:14, 15; Jokūbo 4:4).

Pasalūniškas puolimas

Pats Jėzus išpranašavo, kad jo mokymai bus iškraipyti. Jis sakė: „Dangaus karalystė panaši į žmogų, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.“ Tačiau keista, kad, tarnams pranešus apie išdygusias piktžoles ir pasisiūlius jas išrauti, šeimininkas neleido: „Ne, kad kartais ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’“ (Mato 13:24-30).

Kaip paaiškino Jėzus, lauką kviečiais užsėjęs šeimininkas yra jis pats, sėklos — tikrieji krikščionys. Priešas, pasėjęs raugių, vaizduoja Šėtoną. O raugės — tai atsimetėliai, tvirtinantys esą Dievo tarnai  (Mato 13:36-42). Kas toliau dėsis, smulkiau paaiškino apaštalas Paulius: „Žinau, kad, man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. Net iš jūsų atsiras tokių, kurie klastingomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius“ (Apaštalų darbų 20:29, 30).

Krikščionybė iškreipiama

Ar Jėzaus iliustracija ir Pauliaus žodžiai išsipildė? Be abejo. Jėzaus įkurtai bendruomenei ėmė vadovauti garbėtroškos, siekiantys savanaudiškų tikslų. Savo sekėjams Jėzus sakė: „Jūs — ne pasaulio“ (Jono 15:19). Tačiau valdžios ištroškę „ganytojai“ sudarydavo sąjungas su valdovais ir taip atsirado valstybinės bažnyčios — nepaprastai galingos bei turtingos. Jos kalbėjo „klastingomis kalbomis“, pavyzdžiui, mokė garbinti tėvynę ir aukoti dėl jos gyvybę karuose. Todėl vadinamieji krikščionys dalyvavo kryžiaus žygiuose ir žudė žmones, kuriuos laikė netikinčiais. Be to, kariavo netgi su savo bendratikiais. Išties, jie nesilaikė Kristaus nurodymo būti bešališkiems ir mylėti artimą (Mato 22:37-39; Jono 15:19; 2 Korintiečiams 10:3-5; 1 Jono 4:8, 11).

Akivaizdu, kad šimtmečiais krikščioniškomis save vadinančios bažnyčios tėra užsidėjusios krikščionybės kaukę. Tai paaiškina, kodėl bažnyčios nuolat skyla į sektas, kišasi į politiką, nepaiso Dievo įstatymų. Šiuos sugedusius vaisius duoda ne tikroji krikščionybė, o Šėtono pasėta. Kas laukia klaidingos religijos? Kaip paaiškėja iš Jėzaus iliustracijos, ji išnyks, bet ne savaime ir ne dėl rėmėjų stokos. Ji bus nuteista ir sunaikinta.

Tikrieji krikščionys švyti tamsoje

Tačiau prieš tai, kai bus surinktos ir sunaikintos klaidingos krikščionybės „raugės“, išsipildys dar viena Jėzaus iliustracijos detalė. Ilgus šimtmečius augusios „raugės“ taip suvešėjo, jog kone nustelbė „kviečius“ — tikruosius krikščionis. Tačiau Jėzus paaiškino, jog kviečiai nuo raugių bus atskirti per „pjūtį“, kuri vaizduoja šios santvarkos pabaigą. Tuomet, pasak Jėzaus, „teisieji spindės kaip saulė“ (Mato 13:39-43). Įvykiai rodo, jog gyvename šios santvarkos pabaigoje — laikotarpiu, kuris tęsiasi nuo Pirmojo pasaulinio karo, įvykusio prieš daugiau kaip 90 metų (Mato 24:3, 7-12). Ar ta  Jėzaus iliustracijos dalis irgi išsipildė?

Tikrieji krikščionys išties buvo atskirti nuo krikščionijos „raugių“. Jehovos liudytojai ‘spindi kaip saulė’ — padeda kitiems pažinti tikrąjį Dievą, Jehovą. Liudytojai nelaužo jo įstatymų. Jehovos tarnu tapti norintis žmogus turi pakeisti savo gyvenimą, kad atitiktų krikščioniškus principus, išdėstytus Biblijoje.

Jehovos liudytojų sueigose siūlomos ne pramogos, o galimybė suprasti Šventąjį Raštą. Be to, liudytojai rodo meilę ir draugiškumą — savybes, kurių išmoko tyrinėdami Bibliją. Jie tiki, kad Dievas atkurs žemėje rojų, ir ten gyvens romūs žmonės, kaip Dievas ir buvo sumanęs. Tačiau iš pradžių pasaulį reikia išvaduoti iš pragaištingą įtaką darančios klaidingos religijos, Biblijoje vadinamos didžiąja Babele. Kaip liudija besipildančios pranašystės, didžiulės permainos jau čia pat (Mato 5:5; Apreiškimo 18:9, 10, 21).

Kada klusnūs žmonės bus išvaduoti iš klaidingos religijos neteisingų mokymų, gyvenančius žemėje suvienys tikrasis Dievo garbinimas. Kokia puiki ateitis laukia Jėzaus pasėtos tikrosios krikščionybės! Taiki žemė taps rojumi, ir jos daugiau nebeskaldys jokios religijos.

[Iliustracija 7 puslapyje]

„Atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių“ (Mato 13:25)

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Maloniai kviečiame jus į Jehovos liudytojų Karalystės salę, kur nemokamai galėsite semtis žinių iš Biblijos

[Iliustracija 9 puslapyje]

„Kviečius sukraukite į mano kluoną“ (Mato 13:30)