Žiedadulkės. Jose slypi gyvybė

ATĖJUS pavasariui, bitėms prasideda darbymetis. Tuo metu ore sklando daugybė žiedadulkių. Alergiškiems žmonėms jos ne tik neatneša džiaugsmo, bet yra tikra rykštė. Tačiau užuot padarę išvadą, kad žiedadulkės tik erzina ir geriau jau jų nebūtų, verčiau pagalvokime, koks tų unikalių dulkelių vaidmuo gamtoje. Gal net nustebsime sužinoję, kiek nuo jų priklauso mūsų gyvybė.

Kas yra žiedadulkės? Leidinyje The World Book Encyclopedia aiškinama: „Žiedadulkės sudarytos iš mikroskopinių grūdelių, kurie subręsta žiedinių bei plikasėklių (sėklas augina kankorėžiuose) augalų vyriškosiose žiedo dalyse.“ Paprastai tariant, žiedadulkės reikalingos tam, kad augalai daugintųsi. Kaip žinome, kad  gimtų kūdikis, moters kiaušinėlis turi būti apvaisintas vyro sperma. Panašiai yra su augalais. Kad moteriškoji žiedo dalis (piestelė) būtų apvaisinta ir užaugintų vaisių, ji turi būti apdulkinta vyriškosios žiedo dalies (kuokelio) žiedadulkėmis. *

Žiedadulkių grūdeliai tokie maži, kad vargu ar juos įžiūrėtume plika akimi. Tačiau jie puikiai matomi per mikroskopą. Taip galima pastebėti, kad kiekvienos rūšies augalų žiedadulkių grūdeliai yra savito dydžio bei formos. Žiedadulkės atsparios puvimui, todėl mokslininkai neretai turi galimybių patyrinėti iškastų jų grūdelių unikalias savybes ir gali nustatyti, ką žmonės augino prieš šimtus metų. Svarbu tai, kad pagal žiedadulkių ypatumus augalai sugeba atsirinkti priklausančias savo rūšiai.

Kaip žiedadulkės keliauja

Daugybės augalų žiedadulkes iš žirginių arba kankorėžių išpurto vėjas ir jos keliauja oru, o kai kurių vandens augalų — vandeniu. Kadangi apdulkinimas padedant vėjui ne visada patikimas, medžiai bei kitokie tuo būdu apdulkinami augalai žiedadulkių subrandina labai daug. * Žmonėms, kuriems pasireiškia šienligė, tų dulkelių pagausėjimas ore sukelia didelių nepatogumų.

 Nors nemažai rūšių medžių bei žolių sėkmingai padeda apdulkinti vėjas, žydintiesiems augalams, kurių arti vienas kito ne tiek daug, reikia veiksmingesnio būdo. Kaip dulkelės nuo vienų augalų pernešamos ant kitų, kai juos skiria keli kilometrai? Jas be jokio vargo į reikiamą vietą pristato šikšnosparniai, paukščiai bei vabzdžiai! Bet, savaime suprantama, be atlygio jie to nedaro.

Žiedai savo apdulkintojams atsidėkoja nektaru — skanėstu, kurio šiems sunku atsisakyti. Kol toks svečias siekia pasiurbti saldumyno, jo kūnelis gausiai aplimpa žiedadulkėmis. Ieškodamas nektaro toliau, jis perneša jas į kitus žiedus.

Didumą apdulkinimo darbo, ypač vidutinio klimato juostoje, atlieka vabzdžiai. Jie maitinasi nektaru bei žiedadulkėmis, todėl kasdien aplanko daugybę žiedų. * Profesorė Mei Berenbaum aiškina: „Turbūt didžiausias darbas, kuriuo vabzdžiai prisideda prie žmonių sveikatos bei gerovės ir už kurį jie, beje, taip menkai tevertinami, — augalų apdulkinimas.“ Kad vaismedžiai vestų gausų derlių, jų žiedai paprastai turi būti apdulkinami kryžminiu būdu. Taigi nesunku suprasti, kaip svarbu, kad žiedadulkės būtų pernešamos, kur reikia.

Kas apdulkintojus privilioja

Potencialius apdulkintojus žiedai turi ir prisivilioti, ir pamaitinti. Kaip jie tai daro? Kartais tiesiog pasiūlo jaukią poilsio vietelę saulutės atokaitoje. Be to, visas savo gėrybes paprastai „išreklamuoja“ patrauklia išore ir maloniu kvapu. Nemaža dalis žiedų dėmesį į save atkreipia spalvingomis dėmėmis arba dryžiais. Taip apdulkintojai informuojami, kur galima rasti nektaro.

Kiekvienas augalas turi savų „gudrybių“. Vienų žiedai išskiria kai kurių muselių mėgstamą puvėsių tvaiką. Kitų — griebiasi apgaulės. Pavyzdžiui, bitinių ofrių žiedai savo išvaizda labai primena bites, todėl šios prie jų mielai skrenda, kai ieško poravimosi partnerio. Dar kiti žiedai paima vabzdžius į nelaisvę ir išleidžia tik tada, kai šie juos apdulkina. „Augalų pasaulyje niekur nepamatysime tokio subtilumo, tikslumo ir išmonės, kaip gyvybiškai svarbiuose dalykuose, garantuojančiuose, jog žiedai bus apdulkinti“, — rašo botanikas Malkemas Vilkinsas.

Jeigu Kūrėjas nebūtų sutvarkęs, kad augalai atrodytų taip patraukliai, milijonai jų nesiveistų, nes nebūtų apdulkinti. Apie tą nuostabios kūrybos rezultatą Jėzus pasakė: „Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena jų“ (Mato 6:25, 28, 29).

Apdulkinti augalai veša ir augina mums reikalingą maistą. Žinoma, kai kuriems žmonėms tos dulkelės sukelia tam tikrų nepatogumų, bet darbštuoliams, išnešiojantiems žiedadulkes, kuriose slypi gyvybė, dėkingi turime būti visi. Juk derliaus gausa labai priklauso nuo šitų nuostabių gamtos procesų, liudijančių apie mūsų Kūrėjo nepaprastus darbus.

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Apdulkintojai

MUSELĖS IR VABALAI

Tai padarėliai, kurie už savo triūsą, deja, nesulaukia deramo įvertinimo. Jei mėgstate šokoladą, galite būti dėkingas muselei, kuri atlieka labai svarbų darbą — apdulkina tikrojo kakavamedžio žiedus.

ŠIKŠNOSPARNIAI IR OPOSUMAI

Vienus iš didingiausių medžių pasaulyje, kaip antai kapokmedį ir baobabą, apdulkina šikšnosparniai. Kai kurie vaisėdžiai šikšnosparniai minta ne tik nektaru, bet ir vaisiais bei išbarsto jų sėklas. Taigi atlieka dvigubą darbą. Štai Australijoje žiedų nektaru vaišinasi sterbliniai oposumai. Jiems belandžiojant po žiedus, kailiukas apkimba žiedadulkėmis. Taip gyvūnėliai jas perneša nuo vieno žiedo ant kito.

DRUGIAI

Šitie žavūs vabzdžiai daugiausia maitinasi nektaru ir lakiodami nuo žiedo ant žiedo surenka žiedadulkes. Kai kuriuos gražuolius ofrius apdulkina tik naktiniai drugiai.

NEKTARINUKĖS IR KOLIBRIAI

Tai spalvingi paukšteliai, kurie nuolat skraidžioja po žiedus ir siurbia nektarą. Žiedadulkėmis apkimba jų kaktos ir krūtinės plunksnelės.

BITĖS IR VAPSVOS

Plaukuoti bičių kūneliai žiedadulkes surenka panašiai kaip akinių stiklai dulkes, todėl šitie vabzdžiai yra puikūs apdulkintojai. Viena kamanė gali pernešti daugiau kaip 15000 žiedadulkių grūdelių. XIX amžiuje kamanių buvo atvežta iš Anglijos į Naująją Zelandiją. Dabar ten laukuose veša dobilai — pagrindinis pašaras galvijams.

Tačiau pačios svarbiausios žiedų apdulkintojos yra naminės bitės. Paprastai jos pasirenka vienos rūšies žiedus, kokių gausu netoli avilio. Entomologas Kristoferis O’Tulas apskaičiavo, jog „daugiau kaip 30 procentų žmonijai reikalingo maisto tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo augalų, kuriuos apdulkina bitės“. Jų pagalbos reikia migdolmedžiams, obelims, slyvoms, vyšnioms, kininėms aktinidijoms. Kai kuriose šalyse ūkininkai moka bitininkams už tokį kiekvienos bičių šeimos triūsą.

[Iliustracija 18 puslapyje]

Bitiniai ofriai