Audinių dažymas senovėje ir dabar

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BRITANIJOJE

AR ESI pastebėjęs, kaip mūsų emocijas veikia spalvos? Nieko keista, kad žmonės nuo seno pagyvindavo audinius spalvomis ir tam taikė įvairiausius dažymo būdus.

Drabužių, baldų ir audinių norime tokių, kurių spalvos būtų patvarios ir neišbluktų. Kaip išgaunama neblunkanti spalva ir kaip atsirado tradiciniai dažymo būdai? Norėdami tai sužinoti apsilankėme Bradfordo mieste (šiaurinė Anglija) įsikūrusiame spalvų muziejuje. Čia eksponuojamos retos medžiagos, šimtmečius naudotos audiniams dažyti.

Dažinės medžiagos senovėje

Iki XIX amžiaus antrosios pusės audeklai buvo dažomi vien gamtinės kilmės medžiagomis, esančiomis augalų ląstelėse, vabzdžių ir vėžiagyvių organizme. Pavyzdžiui, mėlyną spalvą suteikdavo dažinė mėlžolė (1), geltoną — dažinė razeta (2), raudoną — dažinė raudė. Juodą spalvą išgaudavo iš mėlynojo kampešmedžio, violetinę — iš tam tikros rūšies kerpių. Iš murekso genties moliuskų gamindavo labai brangius dažus, vadinamus Tyro, arba karališkuoju, purpuru (3). Puošnius purpurinius apdarus nešiojo Romos imperatoriai.

Dailūs drabužiai, kuriuos vilkėjo garsūs ir turtingi žmonės iki Romos imperijos laikų, irgi buvo dažomi gamtinėmis medžiagomis (Esteros 8:15). Štai raudonus dažus išgaudavo iš tam tikros rūšies vabzdžių patelių (gentis Kermes) (4). Atrodo, kaip tik iš jų bibliniais laikais buvo daromi tamsiai raudoni dažai spalvinti siūlams, kuriais meistrai išsiuvinėjo padangtės dangas bei Izraelio vyriausiojo kunigo drabužius (Išėjimo 28:5; 36:8).

Dažymo procesas

Spalvų muziejaus eksponatai liudija, jog dauguma dažymo procedūrų labai sudėtingos, — vien pamerkti verpalus ar audinį į dažų tirpalą negana. Daugeliu atvejų dažomąją medžiagą būtina apdoroti kandikais — cheminiais dariniais, gebančiais reaguoti su pluoštu ir dažikliu. Jų paveiktas pluoštas prisijungia dažiklį ir šis virsta vandenyje netirpiu junginiu. Kandikais naudojami įvairūs chemikalai, kai kurie iš jų kenksmingi sveikatai.

Dažymo procesas kartais būdavo ilgas ir sudėtingas, dažytojai turėdavo kęsti nemalonius kvapus. Toks buvo medvilnės dažymas turkų raudonuoju. Visas darbas trukdavo keturis mėnesius, o procesą sudarė  net 38 etapai! Turkų raudonasis suteikia medvilnei ryškiai raudoną spalvą, atsparią šviesai, skalbimui ir blukinimui. Šiuo dažu dažyti audiniai vieni iš gražiausių muziejaus eksponatų (5).

Sintetiniai dažikliai

Pirmąjį ne gamtinės kilmės dažiklį 1856 metais pagamino Viljamas Perkinas. Jo susintetintas ryškus violetinis dažas moveinas eksponuojamas viename iš muziejaus stendų. XIX amžiaus pabaigoje buvo sukurta daug kitų ryškiaspalvių sintetinių dažiklių. Šiandien jų žinoma apie 8000 rūšių (6). Iš natūralių dažiklių dabar naudojami tik košenilis ir dažas, gaunamas iš mėlynojo kampešmedžio.

Muziejaus spalvų ir tekstilės galerijoje demonstruojama sintetinių audinių, tokių kaip dirbtinis šilkas, dažymo technologija. Pati paklausiausia šilko rūšis, viskozinis šilkas, rinkai pradėtas gaminti 1905 metais. Kadangi jo cheminė sudėtis panaši į medvilnės, dažomas buvo tais laikais naudojamais dažikliais. Tačiau naujesniems sintetiniams pluoštams — acetatiniam šilkui, poliesteriui, nailonui bei akrilanui — dažyti reikėjo išrasti kitokių dažų.

Spalvos atsparumas

Kiekvienas norime, kad įsigytas drabužis ar audinys išlaikytų spalvą. Audinius blukina saulė, dažnas skalbimas, ypač naudojant valymo priemones. Spalva keičiasi ir nuo prakaito ar skalbiant sykiu kelis drabužius. Spalvos patvarumą lemia tai, kiek stipriai dažų molekulės įsitvirtinusios pluošte. Dažnas plovimas bei valikliai, silpninantys dažo ir pluošto sukibimą, atskiria dažus nuo audinio ir spalva darosi nebe tokia ryški. Gamintojai savo produkciją kruopščiai tikrina. Dažų atsparumas šviesai, skalbimui, valikliams, prakaitui neturi būti per mažas.

Pasivaikščiojimas po spalvų muziejų paskatino mus labiau atkreipti dėmesį, kokios medžiagos drabužius dėvime. Kartu sužinojome, kokie dažymo būdai taikomi, kad audinių, net dažnai skalbiamų, spalva nesikeistų.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

1—4 nuotraukos: Courtesy of the Colour Museum, Bradford (www.colour-experience.org)

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 25 puslapyje]

5 nuotrauka: Courtesy of the Colour Museum, Bradford (www.colour-experience.org); 6 nuotrauka: Clariant International Ltd., Switzerland