Didingas monolitas

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KANADOJE

DAUG ŠIMTMEČIŲ šis monolitas buvo patikimas orientyras žvejams ir jūrininkams. Poetai, rašytojai bei menininkai įamžino jį savo kūriniuose, o vienas leidinys pavadino „mįslingu ir užburiančiu“. Iškilęs iš mirguliuojančių žydrų Atlanto vandenų, jis stūkso rytiniame Gaspės pusiasalio krašte Šv. Lauryno įlankoje. Tas monolitas — Persės uola. Ji maždaug 430 metrų ilgio, apie 90 metrų pločio ir kiek daugiau nei 88 metrų aukščio.

Anksčiau vietiniai drąsuoliai stačiu uolos šlaitu kabarodavosi viršun pasirankioti paukščių kiaušinių. Norėdama apsaugoti patį monolitą bei ant jo gūžtas sukančius sparnuočius, Kvebeko valdžia 1985-aisiais Persės uolą bei gretimą Bonaventurės salą paskelbė ornitologiniais draustiniais. Šioje saloje yra antra didžiausia pasaulyje šiaurinių padūkėlių perimvietė.

Kai kurių teigimu, Persės uola kadaise stūksojo sausumoje ir turėjo net keturias arkas. Šiandien tik viena — apie trisdešimties metrų pločio — puikuojasi monolito krašte, nutįsusiame jūros link. Kai vanduo smarkiai nuslūgsta, iki uolos atsiveria smėlėta sekluma. Per atoslūgius, trunkančius maždaug keturias valandas, drąsūs turistai prieina prie pat monolito ir apčiuopomis brisdami vandeniu per penkiolika minučių pasiekia arką.

Tokiems riziką mėgstantiems drąsuoliams vis dėlto reikia būti atsargiems. Vienas keliautojas, ropštęsis atitrūkusiais uolos luitais iki arkos, pasakoja: „Pliūkšt, pliūkšt krinta akmens nuoskilos, net kūnas pagaugais eina. Tarsi šūviai pokši atsimušę vienas į kitą uolienos gabalai.“

Kas tik matė Persės uolą, buvo pakerėti jos įspūdingo grožio. Tačiau tokių puikių reginių mūsų žavingoje planetoje — begalė. Žvelgdamas į juos galbūt ir tu akimirksnį stabtelėjai, kad pamąstytum apie nuostabius Dievo darbus (Jobo 37:14).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 23 puslapyje]

© Mike Grandmaison Photography