Iš Egipto po visą pasaulį

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ITALIJOJE

„IŠKELIAVĘ“ iš gimtosios šalies, — rašo Italijos žurnalas Archeo, — jie tapo neginčijamu juos sukūrusios aukštos civilizacijos simboliu.“ Dauguma į Stambulą, Londoną, Paryžių, Romą, Niujorką iš Egipto buvo atgabenti gana seniai. Romos svečiai galbūt pastebi, kad jie puošia ne vieną žinomiausią šio miesto aikštę. Kas tai? Ogi obeliskai!

Obeliskas yra keturbriaunė į viršų siaurėjanti kolona, užsibaigianti piramidės formos viršūne. Seniausiam jų — apie 4000 metų, o ir vėliausias žinomas jau mena apie du tūkstantmečius.

Šitokias monolitines kolonas senovės egiptiečiai dažniausiai iškaldavo iš raudonojo granito ir statydavo priešais kapus bei šventyklas. Kai kurios jų — tiesiog milžiniškos. Aukščiausias obeliskas, iki šiol tebestovintis vienoje iš Romos aikščių, yra 32 metrų ir sveria apie 455 tonas. Dauguma obeliskų puošti hieroglifais.

Egiptiečiai obeliskus statydavo saulės dievo Ra garbei, atsidėkodami už globą ir pergales, suteiktas jų valdovams, bei prašydami visokių gėrybių ir palankumo. Manoma, jog obeliskų forma nusižiūrėta iš Egipto piramidžių. Obeliskai simbolizuoja saulės spindulius, kurie, pasiekę žemę, ją sušildo ir apšviečia.

Kita šių monumentų paskirtis buvo teikti šlovę faraonams. Įrašai obeliskuose byloja kažkurį Egipto valdovą buvus „Ra numylėtinį“, kitą „gražų [...] kaip Atunas“ — vakaro saulės dievą. Viename obeliske iškaltas tekstas, šitaip liaupsinantis faraono narsumą: „Jo jėga tarsi Monto [karo dievo], jaučio, kuris trypia svetimas žemes ir žudo maištininkus.“

Pirmieji obeliskai buvo pastatyti Egipte, Juno (Biblijoje Onas) mieste. Kaip manoma, Junas reiškia „stulpų miestas“. Toks pavadinimas tikriausiai duotas dėl ten buvusių obeliskų. Graikai Juną (Egipte tai buvo saulės garbinimo centras) vadino Heliopoliu — „saulės miestu“. Graikų kalbos vietovardžio Heliopolis prasmė panaši į hebrajų kalbos vietovardžio Bet Šemešas, reiškiančio „saulės namai“.

Biblijoje, Jeremijo knygoje, rašoma, jog bus nuversti „Egipte „Saulės“ stulpai“. Tikėtina, jog pranašas turėjo omenyje Heliopolio obeliskus. Dievas smerkė stabų garbinimą, kurio simbolis jie buvo (Jeremijo 43:10-13, Vl).

Kaip obeliskus iškaldavo ir gabendavo

Kaip obeliskai buvo daromi, padeda suprasti didžiausias iš jų, ligi šiol tebegulintis Egipte, netoli Asuano, kur buvo iškaltas. Suradę tinkamą granito sluoksnį ir lygiai nutašę jo paviršių, darbininkai palei numatomo dydžio obelisko šonus iškirsdavo griovius. Paskui po tuo ruošiniu padarydavo horizontalias angas ir į jas sukaldavo polius. Taip nuo masyvo būdavo atskiriamas ir apatinis šonas. Šitas sunkiausias iš kada nors senovės egiptiečių iškirstų monolitų sveria apie 1170 tonų. Jis turėjo būti nuleistas į Nilą ir barža nuplukdytas į reikiamą vietą.

Kai darbininkams paaiškėjo, kad Asuano obelisko akmuo beviltiškai suskilęs, jį paliko gulėti. Užbaigtas monumentas būtų stovėjęs ant 16 kvadratinių metrų pagrindo ir siekęs 42 metrus. Kaip obeliskus pastatydavo, nežinoma ligi šiol.

 Iš Egipto į Romą

30 m. p. m. e. Egiptas tapo viena iš Romos imperijos provincijų. Daugelis Romos imperatorių troško sostinę papuošti didingais monumentais, todėl į ją buvo pargabenta daugiau kaip 50 obeliskų. Jiems parplukdyti teko statyti specialius didžiulius laivus. Romoje obeliskai ir toliau buvo glaudžiai susiję su saulės garbinimu.

Romos imperijai žlugus, jos sostinė buvo apiplėšta, o dauguma obeliskų nuversti. Jie liko gulėti senovinio miesto griuvėsiuose. Vėliau jų atstatymu rūpinosi ne vienas popiežius. Romos katalikų bažnyčia pripažino, kad šie monumentai „Egipto karaliaus buvo skirti Saulės garbei“ ir anksčiau „tuščiai teikė didingumo šventvagiškoms pagonių šventykloms“.

Prie pirmųjų atstatytų obeliskų Siksto V popiežiavimo laikais (1585—1590) buvo atliekami egzortai, dvasininkai juos laimino, šlakstė šventintu vandeniu, smilkė smilkalais. Priešais Vatikano obeliską vyskupas giedojo: „Išvarau iš tavęs piktąsias dvasias, kad priimtum šventąjį kryžių ir liktum apvalytas nuo pagoniško netyrumo ir visokios dvasinės bjaurasties.“

Apžiūrinėdamas dabar Romoje stovinčius obeliskus dažnas turistas gal susimąsto, kokio meistriškumo reikėjo jiems iškalti, pervežti ir pastatyti. Bet jam nuostabą galbūt kelia ir tai, kad paminklai, kurie buvo saulės garbinimo simbolis, puošia popiežių miestą. Tikrai keista samplaika!

[Iliustracija 15 puslapyje]

Luksoras (Egiptas)

[Iliustracija 15 puslapyje]

Roma

[Iliustracija 15 puslapyje]

Niujorkas

[Iliustracija 15 puslapyje]

Paryžius