Jaunimas klausia:

Kodėl mane visad lygina su kitais?

„Mane iš proto varo, kai tėvai ar mokytojai lygina mane su kitais“ (Mija). *

„Sugretinimai verčia mane jaustis niekam tikusią, nes ir pati noriu būti panašesnė į tą žmogų, su kuriuo mane lygina“ (Eipril).

MOKYKLOJE matematikos dėstytojas tau priekaištauja, kodėl nesimokai taip gerai, kaip va šitas ar anas bendraklasis. Grįžti namo, o čia mama arba tėtis atskaito moralą, kad nesi tokia tvarkinga kaip tavo sesuo. Ir paskui dar kas nors iš šalies prikiša: „Mama tavo metų vaikščiojo gražutė kaip lėlė!“ Kandi pastaba, nes aiškiai juntama potekstė — kad tu bjauri. „Kodėl žmonės nemato manęs? Kodėl visad lygina su kuo nors kitu?“ — norisi šaukti.

Kodėl sugretinimai taip žeidžia? O gal, antra vertus, jie kuo nors naudingi? Kaip derėtų reaguoti, kai tave lygina su kitu žmogumi?

Kodėl sugretinimai žeidžia?

Sugretinimai kartais pataiko tiesiai į dešimtuką. Iš dalies todėl ir yra skaudūs. Kas nors garsiai pasako, ką pats sau mintyse kartoji. Štai viena mergina, Beki, prisipažįsta: „Žiūrėdavau į bendramokslius, esančius visų dėmesio centre, ir mąstydavau: norėčiau būti kaip jie, tada ir mane daugelis mėgtų.“

Iš kur tokie jausmai? Kodėl kartais imi abejoti pats savimi? Na, pagalvok, kokios permainos tavo organizme vyksta, kaip keičiasi mąstysena, kaip bręsti emociškai. Sunkiau darosi rasti bendrą kalbą su tėvais ir į priešingos lyties asmenis imi žvelgti kitomis akimis. „Ar su manim viskas gerai?“ — gali kilti klausimas.

Galbūt manai, jog tėra vienintelis būdas tai išsiaiškinti, — palyginti save su kitais jaunuoliais, kurie išgyvena tas pačias permainas. O čia ir slypi spąstai! Jeigu, sprendžiant iš pažiūros, jiems sekasi geriau negu tau, imi dėl savęs nerimauti, apninka visokios abejonės. Tada, jei kas iš suaugusiųjų paklausia „kodėl negalėtum būti kaip toks ir toks?“, pagalvoji, kad tavo blogiausi nuogąstavimai pasitvirtino — kad nesi normalus!

 Eipril nurodo dar vieną priežastį, kodėl sugretinimai žeidžia: „Jei tave lygina su kitu, ypač su artimu žmogumi, greit kyla pavydas ir apmaudas.“ Mija žino, ką tai reiškia. Tėvai ir mokytojai, regis, nuolat lygina ją su vyresniąja seserimi. „Ištisai man pasakoja, ką ji darė ir kokia buvo mano metų“, — guodžiasi Mija. Ir kaip tokios kalbos paveikia? „Jaučiuosi, lyg su seserimi rungtyniaučiau. Kartais net pykstu ant jos.“

Sugretinimai tikrai gali išeiti ne į naudą. Prisiminkime, kaip buvo su Jėzaus artimiausiais draugais. Paskutinį vakarą prieš Jėzaus mirtį tarp apaštalų „kilo ginčas“. Kodėl? Ogi jie lygino save vienas su kitu ir ginčijosi, „kuris iš jų galėtų būti laikomas didžiausiu“ (Luko 22:24). Be jokių abejonių, sugretinimai kai kada žalingi. Bet ar visada?

Kada sugretinimai naudingi

Paimkime vieną pavyzdį iš Biblijos. Jaunasis Danielius ir kiti trys hebrajai, jo bičiuliai, nenorėjo nuo Babilono karaliaus stalo valgyti skanėstų, kuriuos Dievo įstatymas draudė (Kunigų 11:4-8). Danielius stengėsi įkalbėti sargybinį, kad į jų pageidavimus atsižvelgtų, ir pasiūlė padaryti tokį eksperimentą. Tegul hebrajų jaunuoliams leidžia dešimt dienų valgyti maistą, kuris pagal Dievo įstatymą tinkamas, ir po tų dešimties dienų tegul sargybinis palygina juos su kitais rūmuose tarnaujančiais jaunuoliais. Kokie gi buvo rezultatai?

Biblijoje rašoma: „Praėjus dešimt dienų, [hebrajai] atrodė geriau ir sveikiau negu tie vaikinai, kurie valgė karališkus valgius“ (Danieliaus 1:6-16). Kodėl viskas baigėsi gerai? Įsidėmėk: ne todėl, kad Danielius ir jo draugai iš prigimties būtų buvę pranašesni už kitus, o veikiau dėl to, kad hebrajų jaunuoliai pasiryžo laikytis Dievo įstatymų, saistančių jo išrinktąją tautą.

Gal tavo situacija panaši į tų jaunų hebrajų? Jeigu laikaisi Biblijos moralinio kodekso, tu, be abejo, išsiskiri iš savo bendraamžių. Vieni matydami skirtumą stebisi ir „piktžodžiauja“ (1 Petro 4:3, 4). O kiti gerbia už gerą elgesį ir galbūt net panori daugiau sužinoti apie Jehovą (1 Petro 2:12). Šiuo atveju gerai, kad tave palygina su kitais.

Pažiūrėkime, kur dar sugretinimai naudingi. Įsivaizduok tokią situaciją: tau atrodo, kad namuose atlieki pakankamai buities darbų, — bent jau kai palygini save su broliu arba seserimi, — o tavo tėvams taip neatrodo. Stengdamiesi pataisyti tavo požiūrį, jie nurodys vieną ar kitą pavyzdį iš Biblijos ir paprašys tavęs palyginti, kaip tu pats elgiesi ir kaip tas asmuo, apie kurį Biblijoje rašoma, elgėsi ir apskritai kokio buvo nusistatymo.

Tėvai galbūt paminės Jėzų. Nors buvo vadinamas Viešpačiu ir Mokytoju, jis noriai nuplovė savo mokiniams kojas (Jono 13:12-15). Tave paragins Jėzumi sekti: ugdytis nuolankumą, stropumą, į darbą nežiūrėti atsainiai. Iš tiesų Biblija skatina visus krikščionis, jaunus ir senus, nuolat save lyginti su Kristumi ir stengtis ‘eiti jo pėdomis’ (1 Petro 2:21). Šitokie sugretinimai mums neduoda išpuikti, o kartu ir padeda ugdytis asmenybę, kuri labiau patiktų Jehovai.

Kaip reaguoti į negatyvius sugretinimus

Reikia pripažinti, jog negatyvūs sugretinimai, — kai tave kas nors lygina su broliu, seserimi arba šiaip kokiu bendraamžiu, — paprastai suerzina ir nuliūdina. Kaip derėtų visą šią nemalonią kritiką priimti? „Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja“, — sakė išmintingasis  karalius Saliamonas (Patarlių 19:11, Brb). Ir ką gi įžvalga padės tau suprasti? Jeigu tave koks asmuo (ar tai būtų tėtis, mama ar mokytojas) su kuo nors vis palygina, turbūt nuoširdžiai rūpinasi tavo gerove — nors tau gali atrodyti priešingai! „Kada mane lygina su kitais, mintyse klausiu savęs: kaip šiuo atveju žmogus nori man pagelbėti?“ — dalijasi patirtimi Keiti. Ji stengiasi į situaciją žvelgti teigiamai ir todėl ne taip dažnai nusimena ar susierzina.

O kaip tada, jeigu, atrodo, visą laiką esi nemalonių pastabų taikinys? Mama, pavyzdžiui, priekaištaudama nuolat lygina tave su broliu arba seserimi. Galėtumėte pasikalbėti: pagarbiai paaiškink, kaip tokie sugretinimai tave skaudina. Galbūt mama apie tai tiesiog nepagalvojo.

Žinok: yra „laikas kalbėti“, bet taip pat „laikas tylėti“ (Mokytojo 3:7). Kitą kartą, kai mama, tėtis ar dar kas nors tave vėl su kuo palygins, tvardykis, kad iš karto nepratrūktum piktais žodžiais. Verčiau palūkėk, kol nusiraminsi, ir tik tuomet eik pasišnekėti. Jei neskubėsi ir leisi pykčiui atslūgti, tavo žodžiai bus kur kas svaresni (Patarlių 16:23).

Kad negatyvūs sugretinimai tavęs labai nežeistų, prisimink, jog tu, kaip asmenybė, turi savo vertę. Apaštalas Paulius rašė Timotiejui: „Niekas tegul neniekina tavo jaunystės“ (1 Timotiejui 4:12). Timotiejus dar gana jaunas buvo paskirtas krikščionių bendruomenėje tarnauti prižiūrėtoju. Galbūt kai kas jį kritikavo lygindami su vyresniais ir labiau patyrusiais bendruomenės broliais. Bet negatyvūs sugretinimai šiuo atveju neturėjo jokio pagrindo. Nors ir jaunas, Timotiejus daug patirties pasisėmė keliaudamas su Pauliumi. Be to, gerai išmanė ir mokėjo sumaniai perteikti Dievo Žodį, nuoširdžiai rūpinosi tikėjimo broliais ir seserimis (1 Korintiečiams 4:17; Filipiečiams 2:19, 20).

Vėl išgirdęs nemalonų sugretinimą, pasvarstyk: o gal kritika turi pagrindo? Jeigu matai, kad pasakytuose žodžiuose yra tiesos, stenkis pamoką pritaikyti. O jeigu sugretinimas pernelyg miglotas, pavyzdžiui, „kodėl negalėtum būti panašesnis į savo brolį?“, pamėgink į viską žiūrėti tarsi iš šalies ir vis tiek pastabą stenkis priimti konstruktyviai.

Jehova Dievas tave vertina kaip atskirą individą, nelygindamas su kitais netobulais žmonėmis (Galatams 6:4). Jis žvelgia giliau, į tai, kas akimis neregima, ir permato tavo vidinį „aš“, tavo esybę (1 Samuelio 16:7). Iš tikrųjų Jehova mato ne vien koks esi, bet ir koks stengiesi būti (Hebrajams 4:12, 13). Jis nesitiki, kad viską darysi tobulai, be klaidų, ir labiausiai žiūri į tai, kas tavyje gera (Psalmyno 130:3, 4). Šios mintys padės jaustis kur kas smagiau, net jeigu tave ir vėl su kuo nors palygins.

Daug rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galite rasti interneto tinklalapyje www.watchtower.org/ype

[Išnaša]

PAMĄSTYK

▪ Kokie sugretinimai tave daugiausiai erzina?

▪ Ką daryti, jei tėvai nuolat lygina tave su kitais?

[Anotacija 12 puslapyje]

„Norėčiau, kad žmogus, duodantis man patarimą, neminėtų kito asmens vardo ir nesakytų „turėtum būti kaip toks ir toks“. Ne, tegul pirmiausiai pamini gerąsias mano savybes, o paskui tegul meilingai padeda suprasti, kur dar turėčiau pasitempti“ (Natalija).

[Iliustracija 13 puslapyje]

Galbūt reikės pagarbiai paaiškinti, kaip jautiesi, kai tave lygina su kitais