Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Prie ko priartėjo šis pasaulis?

Prie ko priartėjo šis pasaulis?

Prie ko priartėjo šis pasaulis?

ŠVENTAJAME RAŠTE moralinis nuosmukis, koks yra šiandien, buvo nusakytas nuo seno: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, [...] neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, [...] storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos“ (2 Timotiejui 3:1-5, kursyvas mūsų).

Tikriausiai sutiksite, jog ši pranašystė taikliai apibūdina mūsų laikus. O juk užrašyta kone prieš du tūkstantmečius! Ji prasideda žodžiais: „Paskutinėmis dienomis.“ Ką tai reiškia?

Kieno „paskutinės dienos“?

Posakį „paskutinės dienos“ dabar galima išgirsti ypač dažnai. Vien anglų kalba išleista šimtai knygų, kurių pavadinime yra šita frazė. Štai neseniai pasirodė knyga The Last Days of Innocence—America at War, 1917-1918 (Paskutinės naivumo dienos: Amerika 1917—1918 metų kare). Kai čia kalbama apie „paskutines dienas“, omenyje turimas konkretus laikas, būtent — kada visiškai iškrypo moralė.

Knygos įžangoje aiškinama: „1914-aisiais šalis [JAV] mainėsi greičiau nei bet kada.“ Tais metais į karą įsitraukė visas pasaulis — šito anksčiau nėra buvę. Knygoje toliau rašoma: „Karas tapo totalinis, kovojo ne armija prieš armiją, o tauta prieš tautą.“ Šis karas, kaip sužinosime, įsižiebė prasidedant „paskutinėms dienoms“, apie kurias kalbama Biblijoje.

Dievo Žodis moko, kad prieš šios santvarkos galą stos ypatingas laikotarpis — paskutinės dienos. Be kita ko, jame rašoma, jog vienas pasaulis jau yra praėjęs: „Ano meto pasaulis žuvo, vandeniu aptvindytas“ (kursyvas mūsų). Kada tai įvyko ir koks pasaulis tuomet pražuvo? Tai atsitiko Nojaus dienų bedieviškam pasauliui. Baigties sulauks ir dabartinis. Tačiau tie, kas tarnauja Dievui, išsigelbės kaip Nojus bei jo šeima (2 Petro 2:5; 3:6; Pradžios 7:21-24; 1 Jono 2:17).

Ką sakė Jėzus

Jėzus Kristus irgi minėjo Nojaus dienas, „kai užėjo tvanas ir visus nusinešė“. Sąlygas prieš tvaną — prieš patį senovės pasaulio galą — jis palygino su tomis, kokios vyraus ir šio „pasaulio pabaigoje“ (Mato 24:3, 37-39).

Jėzus išpranašavo, koks tuo laiku žemėje bus gyvenimas. Apie karus jis sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę.“ Istorikai atkreipė dėmesį, jog tai prasidėjo 1914-aisiais. Jau minėtos knygos įžangoje buvo rašoma, kad tuos metus paženklino ‘totalinis karas, ne armijos prieš armiją, o tautos prieš tautą’.

Toliau Jėzus tęsė: „Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų. Tačiau visa tai — tik kentėjimų pradžia.“ Taip pat „įsigalės neteisybė“ (Mato 24:7-14). Kaip tik taip yra mūsų dienomis. Moralė neįtikėtinai smuko ir tai aiškiai liudija, kad Biblijos pranašystė pildosi.

Tad kaip tokiu laikotarpiu turime gyventi? Atkreipkite dėmesį, ką apie moralinį nuosmukį apaštalas Paulius rašė Romos krikščionims. Jis apie tas „gėdingas [žmonių] aistras“ pareiškė: „Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsidegė geiduliais vienas kitam, ištvirkavo vyrai su vyrais“ (Romiečiams 1:26, 27).

Pasak istorikų, kai tuometinė visuomenė vis labiau tvirko, „mažų krikščionių grupių dievobaimingumas bei padorumas erzino malonumų trokštančius pagonis“. Tai turėtų paskatinti mus stabtelėti ir susimąstyti: „O koks esu aš ir tie, su kuriais bendrauju? Ar skiriamės nuo besielgiančių amoraliai?“ (1 Petro 4:3, 4)

Mūsų kova

Nors mus supanti aplinka amorali, Biblija moko būti „nepeiktinais ir nekaltais, nesuteptais Dievo vaikais sugedusioje ir iškrypusioje kartoje“. Kad tai pavyktų, reikia ‘tvirtai laikytis gyvenimo žodžio’ (Filipiečiams 2:15, 16). Čia Šventasis Raštas nurodo būdą, kaip krikščionims išlikti tyriems, — jie privalo taikyti Dievo Žodžio mokymus ir pripažinti, jog vadovautis Dievo nustatytomis moralės normomis yra geriausia.

Šėtonas Velnias, „šio pasaulio dievaitis“, stengiasi palenkti į savo pusę žmonių širdis (2 Korintiečiams 4:4). Biblija atskleidžia, kad jis net „geba apsimesti šviesos angelu“. Tą moka ir jo tarnai (2 Korintiečiams 11:14, 15). Jie žada laisvę bei linksmybes „patys būdami sugedimo vergai“, kaip sako Biblija (2 Petro 2:19).

Tad nesiduokite suklaidinamas. Nepaisantys Dievo nuostatų skaudžiai nukentės. Psalmininkas rašė: „Nedorėliai nebus išgelbėti, nes tavo įstatų jie neieško“ (Psalmyno 119:155; Patarlių 5:22, 23). Ar tuo neabejojame? Jeigu taip, saugokime savo protą bei širdį ir nepasidarykime pakantūs amoralumui.

Vis dėlto kai kas svarsto: „Jeigu šalies įstatymų nelaužau, vadinasi, viskas gerai.“ Tačiau jie klysta. Mūsų dangiškasis Tėvas nurodo moralės gaires — kad apsaugotų, o ne kad padarytų mūsų gyvenimą nuobodų ir suvaržytą. Dievas moko, ‘kas naudinga’. Jis nori, kad išvengtume nelaimės ir būtume laimingi. Kaip rašoma Biblijoje, žmogui, kuris tarnauja Dievui, „skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas“. Tai yra „tikrasis gyvenimas“ — amžinasis gyvenimas — Dievo pažadėtame naujajame pasaulyje! (Izaijo 48:17, 18; 1 Timotiejui 4:8; 6:19)

Taigi pamąstykite apie naudą, kurią teikia Biblijos mokymai, ir apie tai, kokia širdgėla anksčiau ar vėliau prislėgs juos ignoruojančius. Pelnyti Dievo palankumą paisant jo nurodymų išties geriausia! Dievas žada: „O manęs klausantieji gyvens saugiai, jų nevargins nelaimės baimė“ (Patarlių 1:33).

Dora visuomenė

Biblija sako: kada šis pasaulis praeis, „nedorėlio nebebus“. Be to, pažada: „Teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame“ (Psalmyno 37:10, 11; Patarlių 2:20-22, Brb). Žemėje amoralumo neliks nė pėdsako, taip pat ir nenorinčiųjų laikytis naudingų Kūrėjo nurodymų. O Dievą mylintieji ilgainiui atkurs rojų, panašų į tą, kokiame jis apgyvendino pirmąją žmonių porą (Pradžios 2:7-9).

Kaip malonu bus gyventi išvalytoje planetoje, tapusioje nuostabiu sodu! Tokią žemę išvys ir milijardai prikeltųjų. Džiaukis Dievo pažadais: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.“ „[Dievas] nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Psalmyno 37:29, Brb; Apreiškimo 21:3, 4).

[Anotacija 9 puslapyje]

Praėjus anam pasauliui, gyvi liko Dievo bijantys žmonės

[Iliustracija 10 puslapyje]

Pasibaigus šiam pasauliui, planeta taps rojumi