Biblijos požiūris

Ar jūsų gyvenimas nulemtas?

Kartą, rytą važiuodami į darbą, du vyrai nusprendė pasukti trumpiausiu keliu — gatve, kurioje anksčiau vienas iš jų gyveno. Pamatę pro namo langus besiveržiančią liepsną, sustabdė sunkvežimį ir pagriebę kopėčias, kurias vežėsi, šoko gelbėti motinos su penkiais vaikais. „Gal taip buvo lemta“, — apie šį įvykį rašė laikraštis.

DAUGELIS tiki, kad visa, kas jiems benutiktų, gera ar bloga, nuspręsta aukštesnės jėgos. Štai XVI amžiaus reformatorius Jonas Kalvinas rašė: „Mes apibrėžiame likimą kaip nekintamą Dievo planą, kuriuo remdamasis jis nusprendė, ką norėjo daryti su kiekvienu žmogumi. Nes jis nesukūrė jų, kad visi būtų vienodos padėties, bet iš anksto paskyrė vienus amžinajam gyvenimui, o kitus — amžinajam pasmerkimui.“

Ar tikrai Dievas iš anksto nustato, kaip vienu ar kitu atveju pasielgsime ir kaip galiausiai viskas pakryps? Ką apie tai sako Biblija?

Lemties „logika“

Kas tiki lemtimi, iš esmės samprotauja taip: Dievas visažinis, taigi žino viską, net ir kas atsitiks ateityje: pavyzdžiui, kaip kiekvienas asmuo nugyvens savo gyvenimą, kokia mirtimi mirs ir tiksliai kada. Tad, jų manymu, kai žmogui ateina metas ką nors nuspręsti, jis negali pasirinkti kitaip nei Dievas numatė. Juk antraip Aukščiausiasis nebūtų visa žinantis. Ar šitaip samprotauti  teisinga? Pagalvokite, iki ko galima prieiti remiantis tokia „logika“.

Jeigu aukštesnė jėga jau nulėmė jūsų ateitį, tada pastangos rūpintis savimi nieko vertos. Nuspręsite rūkyti, ar ne, tai neturės jokios įtakos nei jūsų, nei jūsų vaikų sveikatai. Važiuodamas automobiliu prisisegęs saugos diržą, nebūsite saugesnis. Bet juk tai nelogiška. Kaip rodo statistika, atsargesni į mirtinus pavojus patenka rečiau. O dėl aplaidumo gali įvykti tragedija.

Apsvarstykime kitą argumentų seką. Jeigu Dievas pasirenka žinoti viską, tada net prieš sukurdamas Adomą ir Ievą būtų žinojęs, kad šie jam nepaklus. Bet ar perspėdamas Adomą, kad nevalgytų nuo „gero bei pikto pažinimo medžio“, nes antraip mirs, Dievas jau žinojo, kad šis to medžio vaisių valgys? (Pradžios 2:16, 17) O ar tuomet, kai pirmajai žmonių porai prisakė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams“, irgi jau žinojo, kad jų nuostabiai perspektyvai gyventi rojuje lemta žlugti? Žinoma, ne (Pradžios 1:28).

Prielaida, jog Dievas iš anksto numato kiekvieną sprendimą, reikštų, kad jis atsakingas už viską: karus, neteisybę, kančias. Bet argi taip gali būti? Atsakymas paaiškėja iš to, ką sako jis pats.

Galime pasirinkti

Šventajame Rašte teigiama, jog „Dievas yra meilė“ ir „myli, kas teisinga“. Jis visada ragino savo tautą: „Nekęskite pikta ir mylėkite gera“ (1 Jono 4:8; Psalmyno 37:28; Amoso 5:15). Dievas daugybę kartų skatino jam ištikimus žmones rinktis teisingą gyvenimo kelią. Pavyzdžiui, sudaręs sandorą su senovės Izraelio tauta, Jehova per Mozę pasakė: „Šiandien šaukiu dangų ir žemę liudyti prieš tave: padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi“ (Pakartoto Įstatymo 30:19). Ar Dievas nulėmė, ką šie pasirinks? Aišku, ne.

Senovėje Dievo tautos vadas Jozuė savo tėvynainius maldavo: „Rinkitės šiandien, kam tarnausite: [...] bet aš ir mano šeima tarnausime Viešpačiui“ (Jozuės 24:15). Panašiai kalbėjo pranašas Jeremijas: „Paklusk Viešpaties balsui ir daryk, ką sakau, kad tau būtų gerai ir tavo gyvybė būtų išgelbėta“ (Jeremijo 38:20). Ar teisingas ir mylintis Dievas ragintų žmones deramai elgtis už tai tikintis atlygio, jeigu pats būtų nulėmęs, kad jie nepaklustų? Ne. Šitaip daryti būtų veidmainiška.

Todėl, kai jūsų gyvenime nutinka kas gera ar bloga, visai nereiškia, kad tie įvykiai buvo numatyti iš anksto. Labai dažnai mus užklumpantis „laikas ir atsitiktinumas“ tiesiog yra pasekmė išmintingų ar neišmintingų sprendimų, kuriuos padarė kiti (Mokytojo 9:11, Brb). Ne, jūsų ateitis nėra nulemta ir, kokia ji bus, priklauso nuo to, ką pasirinksite.

AR ŽINOTE?

▪ Ar Dievas nulėmė, kad Adomas ir Ieva įpultų į nuodėmę? (Pradžios 1:28; 2:16, 17)

▪ Dėl kokių Dievo savybių neįtikėtina, kad jis viską nulemtų? (Psalmyno 37:28; 1 Jono 4:8)

▪ Ką daryti esate įpareigotas jūs? (Jozuės 24:15)

[Anotacija 13 puslapyje]

Kaip rodo statistika, atsargesni į mirtinus pavojus patenka rečiau