Daugiau nebevergauju alkoholiui

Vaišinantis ar ką nors švenčiant, truputis alkoholio gali pakelti nuotaiką. Tačiau kai kuriems žmonėms svaigalai tampa tikru prakeiksmu. Štai ką papasakojo vienas vyriškis, sugebėjęs išsivaduoti iš alkoholizmo pančių.

NETGI po daugelio metų man skaudu prisiminti tą atmosferą, kuri slėgė mūsų namus vaikystėje. Tėvai gerdavo. Apgirtęs tėtis imdavo mušti mamą, dažnai ir mane. Kai jiedu nusprendė skirtis, buvau vos ketverių. Prisimenu, kaip mane išvežė gyventi pas senelę.

Jaučiausi niekam nereikalingas. Būdamas septynerių, pradėjau slapčiomis laipioti į rūsį pagurkšnoti naminio vyno. Nuo jo nuotaika laikinai pagerėdavo. Kartą, kai buvau jau dvylikos, mama ir senelė per mane smarkiai susikivirčijo. Mama taip įsiuto, kad sviedė į mane šakes. Vos išsisukau! Vėliau žvelgti mirčiai į akis teko dar ne sykį, o randai ant kūno iki šiol tai primena. Vis dėlto dar sunkiau žalojama buvo mano asmenybė.

Eidamas penkioliktus metus, gerdavau jau labai dažnai. Sulaukęs septyniolikos pabėgau iš namų. Apsvaigęs pasijusdavau visagaliu, todėl tapau labai agresyvus ir dažnai keldavau riaušes užeigose. Alkoholis man buvo vienintelis malonumas. Galėdavau per dieną išmaukti iki penkių litrų vyno, kelis butelius alaus ir dar kažkiek stipriųjų gėrimų.

Kai vedžiau, dėl mano girtuoklystės kentėjo ir žmona. Pykčio ir apmaudo apimtas, neretai puldavau ją ir vaikus mušti, taip prikeldamas blogį, nuo kurio pats vaikystėje kentėjau. Pragerdavau beveik viską, ką uždirbdavau. Neturėjome netgi baldų, todėl su žmona miegojome ant grindų. Gyvenimas man atrodė visiškai beprasmis, o kapstytis iš tos duobės nė nebandžiau.

Sykį pasikalbėjau su vienu Jehovos liudytoju. Paklausiau, kodėl gyvenime tiek kančių, o jis parodė Biblijoje Dievo pažadą sukurti geresnį pasaulį. Todėl nutariau Jehovos liudytojų padedamas studijuoti šią knygą. Kai ėmiau taikyti jos patarimus ir mažiau gerti, mūsų šeimos reikalai gerokai pasitaisė. Vis dėlto supratau, kad jei noriu tarnauti  Dievui Jehovai deramai, turiu girtuoklystę įveikti galutinai. Trys sunkūs mėnesiai, ir jau galėjau gyventi visai be alkoholio! Dar po šešių mėnesių nusprendžiau pasiaukoti Dievui ir buvau pakrikštytas.

Liovęsis vergauti svaigalams, galėjau grąžinti visas skolas. Vėliau įsigijome namą ir automobilį, kuriuo dabar važinėjame į krikščionių sueigas bei į liudijimo tarnybą. Galop pajutau, ką reiškia turėti savigarbą.

Kartais pobūviuose kas nors pasiūlo man išgerti. Daugelis nežino, kad turiu labai stipriai tvardytis ir kad vos viena taurelė gali vėl nublokšti mane ten, iš kur šitaip sunkiai pakilau. Potraukis prie svaigalų tebeglūdi manyje. Kad pajėgčiau atsispirti, reikalinga karšta malda bei ryžtas, o kai būnu ištroškęs, geriu kuo daugiau bet kokio skysčio — kad tik be alkoholio. Per pastaruosius dešimt metų svaigalų nepaėmiau į burną nė lašo.

Kas neįmanoma žmogui, įmanoma Jehovai. Jis padėjo man išsikovoti laisvę, apie kurią nedrįsdavau net svajoti! Žinia, vaikystėje patirtos emocinės traumos dar atsiliepia, ir vis tenka vyti šalin liūdnas mintis. Laimei, dabar galiu pažinti Dievą, esu tikrų draugų bendruomenėje, o mano puiki šeimyna irgi laikosi tikėjimo. Vaikai ir žmona iš visos širdies palaiko mano ryžtą nebepasiduoti alkoholiui. Žmona sako: „Anksčiau gyvenimas man buvo tikras pragaras. O dabar labai dėkoju Jehovai, kad aš, vyras ir du mūsų vaikai esame išties laiminga šeima.“ (Atsiųsta.)

[Anotacija 21 puslapyje]

Eidamas penkioliktus metus, gerdavau jau labai dažnai

[Anotacija 22 puslapyje]

Kas neįmanoma žmogui, įmanoma Jehovai

[Rėmelis/iliustracijos 22 puslapyje]

APIE ALKOHOLĮ BIBLIJOJE

▪ Biblijoje svaigalų vartoti nedraudžiama. „Vynas, kuris linksmina žmogaus širdį“, — Dievo dovana žmonijai (Psalmyno 104:14, 15). Vynmedis Biblijoje minimas kaip klestėjimo ir saugumo simbolis (Michėjo 4:4). Beje, pirmasis Jėzaus Kristaus stebuklas — vandens pavertimas vynu per vestuves (Jono 2:7-9). O apaštalas Paulius, sužinojęs, kad Timotiejus skundžiasi dėl „dažnų negalavimų“, patarė vartoti „truputį vyno“ (1 Timotiejui 5:23).

▪ Tačiau Biblija smerkia nesaikingą svaigalų vartojimą:

„Girtuokliai [...] nepaveldės Dievo karalystės“ (1 Korintiečiams 6:9-11).

„Nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas“ (Efeziečiams 5:18).

„Kas dūsauja: ‘Deja!’? Kas šaukia: ‘Vargas man!’? Kas įsivėlę į vaidus? Kas skundžiasi? Kas žaizdotas be priežasties? Kieno miglotos akys? Tų, kurie ilgai užsisėdi prie vyno, tų, kurie eina tuštinti maišyto vyno. Nežvilgčiok į tą raudoną vyną, kai jis švyti taurėje! Taip švelniai jis teka žemyn, bet galų gale kerta kaip gyvatė ir gelia kaip angis. Tavo akys matys keistus vaizdus ir tavo širdis kalbės kvailus niekus“ (Patarlių 23:29-33).

Kaip matyti iš šito straipsnio, kai kurie žmonės, buvę priklausomi nuo alkoholio, išmintingai nusprendė visiškai jo atsisakyti (Mato 5:29).