Kokia viltis vargšams?

NĖRA nieko bloga sunkiai dirbti dėl pragyvenimo, jeigu už tai mokamas geras atlyginimas. Atkreipkite dėmesį, ką sakė vienas Biblijos rašytojas: „Taip suvokiau, kad žmogui nėra nieko geriau, kaip būti laimingam [...]. Iš tikrųjų, kai žmogus gali valgyti, gerti ir savo užsiėmime rasti pasitenkinimo, tai Dievo dovana“ (Mokytojo 3:12, 13).

Bet, kaip matome, šio pasaulio ekonominė sistema tokia, kad reikia sunkiai dirbti, bet dažniausiai darbininkai negauna atitinkamo užmokesčio. Daugelis skursta ir kasdien kovoja dėl būvio. Taip gyvendami žmonės retai tegali jaustis laimingi ir „rasti pasitenkinimo“. Pasaulis labai praturtėjo, tačiau gal bent pusė žmonijos tais turtais pasinaudoti neturi jokių šansų.

Dievas nepamiršta beturčių

Žmogaus Kūrėjas, Jehova Dievas, nėra patenkintas tokia padėtimi. Jis užjaučia vargšus. Biblijoje skaitome: „[Dievas] neužmiršta varguolių šauksmo“ (Psalmyno 9:13 [9:12, Brb]). Jehova yra Dievas, kuris rūpinasi vargstančiais.

Apie Jehovą Biblijoje sakoma: „Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas“ (Psalmyno 10:14, Brb). Atkreipkite dėmesį, kokį požiūrį į kenčiančius asmenis atskleidžia ši Biblijos eilutė. * Taip, Dievas rūpinasi kiekvienu ir atsižvelgia į jo poreikius. Kiekvienas jam brangus ir vertas dėmesio. Jehova kviečia visokių sluoksnių žmones jį pažinti ir džiaugtis jo draugyste.

Viena, ko žmonės mokosi iš Dievo — rodyti gailestį ir atjautą. Jehovos liudytojai yra didelė dvasinė šeima. Jie brangina vienas kitą ir tarpusavyje puoselėja tikrą krikščionišką meilę. Viešpats Jėzus Kristus kartą savo sekėjams kalbėjo: „Jūs visi esate broliai“ (Mato 23:8). Todėl kiekvienas, kas teisingai garbina Dievą, tampa nariu brolijos,  kurioje niekas nėra vertinamas šališkai, kad ir kokiam visuomenės sluoksniui priklausytų. Bendratikiai rūpinasi vienas kitu ir sunkiais laikais drąsina vienas kitą.

Biblijoje užrašyti principai, kuriuos taikant galima kiek sušvelninti skurdo padarinius. Rašte sakoma, jog Dievas smerkia tai, kas teršia žmogaus organizmą, pavyzdžiui, rūkymą ar piktnaudžiavimą svaigalais (Patarlių 20:1; 2 Korintiečiams 7:1). Kas laikosi šitų principų, sutaupo pinigų, kuriuos antraip iššvaistytų žalingiems įpročiams tenkinti. Toks žmogus išvengia tabako ar girtavimo sukeliamų ligų ir jam netenka paskui mokėti už gydymą. Be to, Biblija skatina vengti materialistinio mąstymo ir godulystės (Morkaus 4:19; Efeziečiams 5:3). Asmuo, šiuo atžvilgiu gerbiantis Dievo Žodį, taip pat nešvaisto pinigų lošimui.

Biblijoje išdėstyti principai kasdieniame gyvenime praktiški bei naudingi net ir tiems, kas verčiasi labai sunkiai. Štai pavyzdys.

Šalyje, kur didelis nedarbas, vieno fabriko darbininkė, prašydama jai leisti dirbti tokiu grafiku, kad galėtų lankyti krikščionių sueigas, rizikavo prarasti savo vietą. Viršininkas nė nedvejodamas ją galėjo atleisti. Tačiau, didelei tos moters ir bendradarbių nuostabai, prašymą patenkino. Negana to, pasakęs, jog nori, kad ji liktų, pagyrė kaip „pavyzdingą darbuotoją“. Kodėl?

Ta darbininkė, Jehovos liudytoja, gyveno pagal Biblijos principus. Trokšdama „visame kame dorai elgtis“, nemelavo, nevogė, todėl pelnė sąžiningo žmogaus reputaciją (Hebrajams 13:18). Paklusdama Dievo įkvėptam priesakui, užrašytam Kolosiečiams 3:22, 23, dirbo „iš širdies“. Kitaip tariant, pakluso darbdaviui ir kiekvieną dieną, už  kurią gaudavo atlyginimą, stengėsi stropiai darbuotis.

Suprantama, ji gyvena ekonominėje sistemoje, kur viešpatauja savanaudiškumas ir visų svarbiausia yra pelnas. Galbūt ir kiti, nors labai gerbia Biblijos principus, turi vargti dėl to, kas būtiniausia: maisto, drabužių, pastogės. Bet tokie žmonės turi švarią sąžinę Kūrėjo akyse ir su pasitikėjimu laukia geresnių laikų, nes Jehova — „vilties Dievas“ (Romiečiams 15:13).

Skurdo nebeliks nė pėdsako

Biblija atskleidžia, kad Jehova neapkenčia tų, kurie engia vargšus. Dievo įkvėptas Žodis sako: „Vargas neteisingų įstatų leidėjams, kurie rašo neteisėtus potvarkius, užkirsdami skurdžiams kelią į teismą, varžydami vargdienių teises [...], paversdami našles savo grobiu ir našlaičius — savo laimikiu!“ (Izaijo 10:1, 2). Ar tie, kas šiandieną valdo pasaulio ekonomiką, nepaiso vargingųjų sąmoningai ar iš nemokšiškumo, — jie vis tiek yra išnaudotojiškos sistemos dalis, kurią Visagalis Dievas rengiasi pakeisti.

Tokiems prispaudėjams pranašas Izaijas užduoda esminį klausimą: „Ką darysite bausmės dieną, kai pražūtis ateis iš toli?“ (Izaijo 10:3). Jehova juos sunaikins drauge su neteisinga santvarka, kurią šie taip stengiasi išsaugoti.

Tačiau Dievas ne tik numatęs imtis veiksmų prieš engėjus. Teisiesiems jis atvers kelią į gyvenimą, kur nebebus neteisybės. Įvesdamas pranašesnį valdymą jis leis visai žmonijai mėgautis santvarka, kurioje nebeliks skurdo. Kad gyventumėte gerai, tada nereikės paveldėti daug pinigų, turėti naudingų ryšių ar verslo patirties. Kodėl galime neabejoti, kad tokios permainos įvyks?

Jėzus Kristus, kurį Jehova paskyrė valdyti žmoniją, šią nuostabią ateitį pavadino „pasaulio atgimimu“ (Mato 19:28). Tie  žodžiai reiškia atnaujinimą, kitokio gyvenimo pradžią. Sakydamas „pasaulio atgimimas“, Jėzus pabrėžė, kad Jehova teisiai žmonijai duos galimybę gyventi taip, kaip trokšta jis, mūsų meilingas Kūrėjas. Be kitų nuostabių dalykų, kuriuos tada suteiks žmonėms, jis negrįžtamai pašalins dabar daugelį slegiančias ekonomines problemas.

Biblijoje apie Jėzaus Kristaus valdymą pranašaujama: „Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas. Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės. Iš priespaudos ir smurto jis išlaisvins juos, jų kraujas bus brangus jo akyse“ (Psalmyno 72:12-14, Brb).

Šią nuostabią ateitį galite išvysti ir jūs. Bet, kad atitiktumėte Dievo reikalavimus, keliamus tiems, kas nori gyventi naujajame pasaulyje, pirmiausia turite žinoti, kokia yra tikrojo Dievo valia, ir ją vykdyti. Priimkite išmintingus sprendimus, pagrįstus Dievo Žodžio pažinimu. Gyvenkite lūkesčiu puikios ateities, kurią Dievas siūlo visai žmonijai, ir nenusivilsite. Dievo Žodis žada: „Varguolis nebus pamirštas visam laikui, vargšo viltis nepradings amžiams“ (Psalmyno 9:18, Brb).

[Išnaša]

[Anotacija 9 puslapyje]

Jums atviras kelias į puikią ateitį

[Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]

Ar vertėtų persikelti, kur gyventi lengviau?

Dievo Žodis nenurodo, kur kam gyventi ar dirbti. Tačiau Biblijos principai padės nuspręsti, ar dėl ekonominių priežasčių tikslinga persikelti į kitą šalį. Atkreipkite dėmesį į toliau pateiktus klausimus ir atitinkamus Rašto principus.

1. Ar mane vilioja nerealūs pažadai? Patarlių 14:15 rašoma: „Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“ (Patarlių 14:15, Brb). Vienas žmogus, iš Rytų Europos persikėlęs į turtingą šalį, pasakė: „Girdėjau, kad čia pinigai auga ant medžių tarsi lapai. Tik tų medžių vis dar ieškau.“

2. Ar nuosaikiai vertinu savo šeimos reikmes? O gal jas painioju su nerealiais norais? Šeimos galva įpareigotas rūpintis žmonos ir vaikų materialiniais poreikiais (1 Timotiejui 5:8). Bet tėvas atskaitingas Dievui ir už savo atžalų moralinį bei dvasinį ugdymą (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7; Efeziečiams 6:4). Išvykęs į kitą šalį, vyras galbūt pajėgs geriau aprūpinti šeimą. Bet ilgai gyvendamas atskirai ir savaitėmis, mėnesiais ar net metais nematydamas vaikų, negalės pasirūpinti jiems taip reikalingu moraliniu bei dvasiniu ugdymu.

3. Ar suvokiu, kad ilgai trunkantis gyvenimas atsiskyrus tiek mane, tiek žmoną stumia į svetimavimo pavojų? Dievo Žodis sutuoktinius perspėja atsižvelgti į vienas kito seksualinius poreikius (1 Korintiečiams 7:5).

4. Ar suprantu, kad nelegaliai įvažiuodamas į šalį galiu susilaukti didelių nemalonumų iš valdžios? Paklusti šalies įstatymams — tikrųjų krikščionių pareiga (Romiečiams 13:1-7).

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Biblijos principai turi praktinę vertę visiems, tiek turtingiems, tiek vargšams

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 7 puslapyje]

Viršuje: © Trygve Bolstad/Panos Pictures