Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kuo bloga susitikinėti slapta?

Kuo bloga susitikinėti slapta?

Jaunimas klausia:

Kuo bloga susitikinėti slapta?

Džesikai * iškilo dilema. Viskas prasidėjo, kai vienas bendraklasis, vardu Džeremis, ėmė rodyti dėmesį. „Jis buvo labai patrauklus, — sako mergina, — o ir draugės tikino, kad tai padoriausias vaikinas, koks tik gali būti. Kelios merginos bandė užmegzti draugystę su juo, tačiau nė viena jam nerūpėjo. Tik aš jam patikau.“

Netrukus Džeremis pakvietė Džesiką į pasimatymą. Mergina pasakoja: „Paaiškinau, kad esu Jehovos liudytoja ir susitikinėti su tuo, kuris nėra mano tikėjimo, neleistų tėvai. Tada Džeremis pasiūlė: „Kodėl gi negalėtume susitikinėti tėvams už nugaros?“

JEI tokio pasiūlymo sulauktum iš tau labai patinkančio asmens, kaip pasielgtum? Galbūt nustebsi išgirdęs, kad iš pradžių Džesika su Džeremio pasiūlymu sutiko. „Nė neabejojau, kad jei eisiu su juo į pasimatymus, galėsiu padėti pažinti Jehovą“, — aiškino Džesika. Kur link viskas pakrypo, pamatysime vėliau. Bet pirmiau pasiaiškinkime, kaip tokie pavyzdingi jauni krikščionys kaip Džesika galėjo pasiduoti pagundai susitikinėti slapta.

Kodėl jie taip elgiasi?

Kai kurie jaunuoliai romantiškus santykius užmezga labai jauni. „Pastebėjau, kad dešimties vienuolikos metų vaikai jau draugauja“, — sako Suzana iš Didžiosios Britanijos. Kodėl jie taip nekantrauja? Dėl natūralios traukos priešingos lyties asmeniui, taip pat dėl didelio bendraamžių spaudimo. „Hormonai siauste siaučia, o dar mokykloje kone kiekvienas su kuo nors susitikinėja“, — aiškina australė Lois.

Bet kodėl kai kurie susitikinėja slapta? „Tikriausiai baiminasi, ką pasakys tėvai“, — sako britas Džefris. Deividas iš Pietų Afrikos mano panašiai: „Jie žino, jog tėvai tam nepritartų, taigi tyli.“ Džeinė iš Australijos paminėjo kitą dalyką: „Susitikinėdamas slapta sieki parodyti, jog esi nepriklausomas. Jei atrodo, kad su tavimi nesielgiama kaip su jaunu suaugusiu žmogumi, kokiu save laikai, nusprendi daryti ką nori ir eiti kur nori tėvams nežinant. Nuslėpti tai visai lengva.“

Biblijoje, be abejo, liepiama klausyti tėvų (Efeziečiams 6:1). Ir jei šie nesutinka, kad eitum į pasimatymus, tikrai turi tam rimtų priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu tavo tėvai yra Jehovos liudytojai, jie norės, kad susitikinėtum tik su bendratikiu ir tik tada, kai galėsite tuoktis. * Tačiau nenustebk, jei pagauni save mąstant taip:

Jaučiuosi balta varna, kadangi visi vaikšto į pasimatymus, o aš ne.

Mane traukte traukia prie žmogaus, kuris nėra tų pačių įsitikinimų.

Norėčiau susitikinėti su bendratikiu, nors tuoktis dar negaliu.

Tikriausiai jau įsivaizduoji, ką apie tai pasakytų tavo tėvai. Ir giliai širdyje žinai, jog būtų teisūs. Vis dėlto jautiesi kaip Manami iš Japonijos, kuri sako: „Bendraamžių spaudimas toks stiprus, kad kartais suabejoju dėl savo apsisprendimo. Jiems nesuprantama, kaip galima su niekuo nesusitikinėti.“ Todėl kai kurie užmezga draugystes slapčiom nuo tėvų. Kaip?

„Mums liepta niekam neprasitarti“

Jau vien žodis „slapta“ rodo, kad dažniausiai neapsieinama be apgavystės. Kai kurie ima bendrauti telefonu ar internetu — taip apie jų artimą bendravimą niekas nesužino. Kitų akyse jie atseit tik draugai, nors elektroniniai laiškai, žinutės ir telefono skambučiai rodo ką kita.

Kalebas iš Nigerijos atskleidžia dar vieną gudrybę. Jis pasakoja: „Kai kurie slapta susitikinėjantys jaunuoliai susigalvoja įvairių simbolių ir pravardžių, kad jiems kalbantis kiti bendraamžiai nesusigaudytų.“ Yra ir tokia taktika — susiburia grupelė ką nors veikti, o paskui susiskirsto poromis. Džeimsas iš Didžiosios Britanijos sako: „Kartą keletas mūsų buvome pakviesti susitikti tam tikroje vietoje. Ten paaiškėjo, jog visa tai sumanyta, kad viena porelė galėtų pabūti kartu. Mums liepta niekam neprasitarti.“

Kaip Džeimsas paminėjo, nuslėpti pasimatymus dažnai padeda bičiuliai. „Bent vienas iš draugų tai žino, bet nusprendžia nieko nesakyti vardan „draugystės“, — pripažįsta ir Kerol, gyvenanti Škotijoje.

Dažnai netgi griebiamasi akivaizdaus melo. „Slėpdami nuo tėvų, kad eina į pasimatymus, daugelis pameluoja“, — sako Beta iš Kanados. Misaki iš Japonijos prisipažįsta, kad būtent taip ir darė. „Istorijas kurti turėjau labai apdairiai, — pasakoja ji. — Nenorėdama prarasti tėvų pasitikėjimo, žiūrėjau, kad iš mano lūpų neišsprūstų joks melas, išskyrus, kas susiję su tais pasimatymais.“

Kuo pavojinga susitikinėti slapta

Jei galvoji slapta eiti į pasimatymus arba jau tai darai, apsvarstyk štai ką:

Kur toks apgaulės kelias nuves? Ar ketini su tuo asmeniu greitai tuoktis? „Eiti į pasimatymus neturint tikslo sukurti šeimą — lyg reklamuoti tai, ko neketini parduoti“, — sako Evan iš Jungtinių Valstijų. Patarlių 13:12 rašoma: „Atidėta viltis susargdina širdį.“ Nejau nori įskaudinti tą, kuris tau patinka?

Kaip Jehova žiūri į tai, ką darau? Biblijoje teigiama, kad „visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą“ (Hebrajams 4:13). Taigi, jei slepi savo arba draugo pasimatymus, Jehova tai mato. O jeigu jau pradėjai dėl to meluoti, turi rimtai susirūpinti. Jehova į melavimą žiūri labai griežtai. Tikrai, „melagingas liežuvis“ Biblijoje paminėtas tarp Dievo nekenčiamų dalykų (Patarlių 6:16-19).

Iš tikrųjų slėpdamas pasimatymus netenki apsaugos, kurią gali turėti, kai draugauji atvirai. Nenuostabu, kad kai kurie slapta susitikinėjantys pasielgė amoraliai. Džeinė iš Australijos pasakoja apie draugę, kuri slapta artimai bendravo su vaikinu iš mokyklos ir galiausiai ėmė gyventi dvilypį gyvenimą. „Kai jos tėtis apie tą vaikiną sužinojo, ji jau buvo nėščia“, — sako Džeinė.

Jeigu įsitraukei į slaptus ryšius, apie tai būtų išmintinga pasikalbėti su tėvais ar kokiu brandžiu krikščioniu. O jei turi draugą, kuris slepia savo pasimatymus, jo nedangstyk (1 Timotiejui 5:22). Kaip jaustumeisi, jeigu ta jo draugystė liūdnai baigtųsi? Ar nebūtum bent iš dalies už tai atsakingas? Tarkim, cukralige sergantis draugas slapta valgo saldumynus. Ką darytum, jei apie tai sužinotum, o draugas maldautų tavęs niekam nesakyti? Kas tau labiausiai rūpėtų: šią draugo silpnybę pridengti ar apsaugoti jo gyvybę?

Lygiai taip turėtum elgtis sužinojęs, jog kas nors slapta vaikšto į pasimatymus. O dėl judviejų draugystės — nesijaudink. Laikui bėgant tikras draugas supras, kad tai padarei linkėdamas paties geriausio (Patarlių 27:6).

„Supratau, ką privalau daryti“

Anksčiau minėta Džesika, išgirdusi, kaip panašioje situacijoje pasielgė viena krikščionė, į slaptus pasimatymus ėmė žiūrėti kitomis akimis. „Kai sužinojau, kaip tą draugystę ji nutraukė, — sako Džesika, — supratau, ką privalau daryti.“ Ar viską baigti buvo lengva? Ne! „Tai vienintelis vaikinas, kuris man iš tikrųjų patiko, — prisipažįsta Džesika. — Verkiau keletą savaičių.“

Vis dėlto mergina žinojo, jog myli Jehovą ir, nors buvo pasukusi netinkamu keliu, iš tiesų nori daryti tai, kas teisinga. Po kurio laiko širdies skausmas atlyžo. „Mano santykiai su Jehova dar niekad nebuvo tokie artimi kaip dabar, — džiaugiasi Džesika. — Aš tokia dėkinga, kad jis pačiu laiku teikia vadovavimą.“

Daug rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galite rasti interneto tinklalapyje www.watchtower.org/ype

[Išnašos]

^ pstr. 3 Kai kurie vardai straipsnyje pakeisti.

^ pstr. 9 Žiūrėk 2007 m. sausio mėn. Atsibuskite! straipsnį „Kada galėsiu pradėti eiti į pasimatymus?“ iš rubrikos „Jaunimas klausia“.

PAMĄSTYK

▪ Dar kartą pasižiūrėk į tris tamsiau paryškintus teiginius 27 puslapyje. Gal kuris iš jų atspindi, kaip kartais jautiesi tu?

▪ Kaip kitaip galėtum sau padėti, užuot pasidavęs pagundai vaikščioti į pasimatymus slapta?

[Rėmelis 28 puslapyje]

Slaptumas ar privatumas?

Kada pora slepia savo draugystę, ne visada reiškia, kad jie apgaudinėja. Sakykime, vaikinas ir mergina, kurie yra tinkamo amžiaus tuoktis, norėtų geriau susipažinti, bet tuo pat metu ir išlaikyti šiokį tokį privatumą. Jaunuolis, vardu Tomas, paaiškino kodėl: „Jie tiesiog nenori būti kamantinėjami: „Tai kada tuoksitės?“

Perdėtas kišimasis tikrai gali pakenkti (Giesmių giesmės 2:7). Todėl iš pradžių kai kurios poros nusprendžia savo santykių neviešinti, tačiau apdairiai žiūri, kad nepasiliktų vieni (Patarlių 10:19). „Tai duoda porai laiko nuspręsti, ar jiedu iš tikrųjų rimtai galvoja vienas apie kitą, — sako dvidešimtmetė Ana. — Jei taip, tada gali paskelbti apie savo draugystę.“

Kita vertus, būtų blogai slėpti draugystę nuo tų, kurie turi teisę apie tai žinoti, — jūsų abiejų tėvų. Jei pasipasakoti nesinori, turėtum pagalvoti kodėl. Galbūt tavo padėtis panaši į Džesikos, apie kurią rašėme straipsnio pradžioje? Ir gal giliai širdyje žinai, kad tavo tėvai pagrįstai tokiai draugystei prieštarautų?

[Rėmelis 29 puslapyje]

ŽODIS TĖVAMS

Perskaitęs šį straipsnį, tikriausiai stebėjotės: „Nejaugi mano sūnus ar dukra galėtų su kuo nors susitikinėti man nežinant?“ Kodėl kai kurie susigundo slapta eiti į pasimatymus, žurnalui Atsibuskite! papasakojo keletas jaunuolių. Skaitydamas jų pasisakymus, apsvarstykite toliau pateiktus klausimus.

„Kai kurie vaikai namuose gerai nesijaučia, todėl paguodos ieško pas vaikiną ar merginą“ (Vendi).

Kaip galite patenkinti savo vaikų emocinius poreikius? Gal šioje srityje įmanoma ką nors pagerinti? Jei taip, ką?

„Kai buvau keturiolikos, vienas užsienietis studentas pasiūlė tapti jo mergina. Aš sutikau. Taip norėjau, kad koks nors vaikinas mane apkabintų“ (Diana).

Jei Diana būtų jūsų dukra, kaip spręstumėte šią problemą?

„Mobilieji telefonai padeda puikiai užmaskuoti draugystę. Tėvai nė nenumano, kas vyksta“ (Anet).

Ką galėtumėte daryti, kad vaikai mobiliaisiais telefonais naudotųsi tinkamai?

„Nuslėpti susitikinėjimus daug paprasčiau, kai tėvai per daug nekreipia dėmesio į tai, ką veikia jų vaikai ir su kuo“ (Tomas).

Kaip galėtumėte labiau domėtis savo vaiko gyvenimu ir drauge per daug nevaržyti jo laisvės?

„Tėvai dažnai palieka vaikus vienus namuose. Arba per daug jais pasitiki ir leidžia su draugais eiti kur tik nori“ (Nikolas).

Pasidomėkite, kas jūsų vaiko artimiausi draugai. Ar tikrai žinote, ką jie veikia būdami kartu?

„Slapta susitikinėjama, kai tėvai per griežti“ (Polis).

Kaip, nepažeisdami Biblijos įstatymų ir principų, galite elgtis supratingai su savo vaikais? (Filipiečiams 4:5, NW)

„Paauglystėje turėjau menką savigarbą ir troškau dėmesio. Pradėjau siųsti elektroninius laiškus vienam vaikinui iš gretimos bendruomenės ir jį įsimylėjau. Jo dėka pasijutau ypatinga“ (Linda).

Ar numanote, kaip būtų galima padėti Lindai, kad ji jaustųsi laiminga namuose?

Kodėl gi neaptarus šio straipsnio su sūnumi ar dukra? Geriausias būdas užkirsti kelią slapukavimui — nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti. Įžvelgti jaunuolio poreikius reikės nemažai laiko ir kantrybės, bet atlygis vertas pastangų (Patarlių 20:5).