Kodėl kai kas neskiria spalvų?
Kodėl kai kas neskiria spalvų?
„Kai apsirengiu, žmona apžiūri, ar drabužių spalvos suderintos, — sako Rodnis. — Pusryčiaujant parenka vaisių, nes pats negaliu atskirti, ar prinokęs. Dirbdamas kompiuteriu ne visada žinau, kurioje vietoje ekrane pastatyti žymeklį, nes dažnai mygtukai arba laukai vienas nuo kito skiriasi spalva. Tiek raudonas, tiek žalias šviesoforo signalas man atrodo vienodai. Todėl vairuodamas stebiu, kuris dega, viršutinis ar apatinis. Bet blogiausia, kai šviesos ženklai horizontalūs. Tada susigaudyti tiesiog nebeįmanoma.“
RODNIS turi spalvinės regos ydą, kitaip vadinamą daltonizmu. Jis paveldėjo defektą, dėl kurio tinklainėje — šviesai jautriame vidiniame akies obuolio dangale — įvyksta tam tikri pakitimai. Tokią ydą turi maždaug kas dvyliktas europietiškos kilmės vyras ir apytikriai viena iš dviejų šimtų moterų. * Rodnis, kaip ir dauguma, kuriuos kamuoja ta pati bėda, mato įvairias spalvas, ne vien juodą ir baltą, bet kai kurias — kitokias nei tie, kieno regėjimas normalus.
Mūsų akies tinklainėje paprastai būna trijų rūšių kūgio formos ląstelių, jautrių spalvoms. Atitinkamos rūšies ląstelės reaguoja į pagrindinių spalvų — mėlynos, žalios arba raudonos — šviesos bangas, kurios skirtingo ilgio. Kai šviesos bangos ląsteles sudirgina, šios perduoda signalą į smegenis ir žmogus mato spalvas. * Tačiau esant spalvinės regos ydai, akių kūgelių jautrumas vienai ar daugiau spalvų yra susilpnėjęs arba jie reaguoja į kito ilgio bangas. Tuomet spalva suvokiama iškreiptai. Daugeliui sunku skirti geltoną, žalią, oranžinę, raudoną ir rudą. Dėl to jiems nelengva pastebėti žalius pelėsius ant rudos duonos ar geltono sūrio, mėlynakį blondiną atskirti nuo žaliaakio raudonplaukio. Jeigu raudonai spalvai jautrūs kūgeliai labai silpni, raudona rožė atrodo tarsi juoda. Mėlynos spalvos nemato tik nedaugelis.
Daltonizmas ir vaikai
Spalvinės regos yda paprastai paveldima ir ją turintys vaikai dažniausiai nesąmoningai išmoksta šį trūkumą kompensuoti. Pavyzdžiui, net jeigu neskiria tam tikrų spalvų, galbūt suvokia, kad įvairūs daiktai nevienodo ryškumo ir tas savybes susieja su spalvų pavadinimais. Taip pat gali išmokti daiktus atpažinti ne pagal spalvą, o pagal raštą ar faktūrą. Todėl vaikystėje daugelis net nežino, kad neskiria spalvų.
Kadangi mokyklose, ypač pradinėse klasėse, naudojamos mokymo priemonės, kur užduotims atlikti reikia pažinti spalvas, tėvai ir mokytojai kartais klaidingai mano, jog vaikas tiesiog negabus, nors iš tikrųjų jis galbūt turi spalvinės regos ydą. Viena mokytoja netgi nubaudė penkiametį berniuką už tai, kad šis nupiešė rausvus debesis, žalius žmones ir rudais lapais medžius. Vaikui, neskiriančiam spalvų, tai atrodo visiškai normalu. Todėl kai kurie specialistai visai pagrįstai rekomenduoja spalvinę regą patikrinti ankstyvoje vaikystėje.
Nors ši yda nepataisoma, metams bėgant neprogresuoja, taip pat dėl jos nepadidėja rizika atsirasti kitiems regos defektams. * Bet vis dėlto negalėjimas skirti spalvų vargina. Tačiau valdant Dievo Karalystei Jėzus Kristus pašalins visus dievobaimingų žmonių netobulumo pėdsakus. Taigi tie, kas turi bet kokią spalvinės regos ydą, Jehovos rankų darbus matys visame jų puikume (Izaijo 35:5; Mato 15:30, 31; Apreiškimo 21:3, 4).
[Išnašos]
^ pstr. 3 Žmonių, kurie neskiria spalvų, yra tarp įvairių rasių, bet daugiausia — tarp baltaodžių.
^ pstr. 4 Nors gyvūnų spalvinė rega kitokia, daugelis spalvas skiria. Štai šunų tinklainėje yra dviejų rūšių kūgeliai. Vieni reaguoja į mėlyną, kiti — į atspalvį tarp raudonos ir žalios. O kai kurie paukščiai turi net keturių rūšių kūgelius ir mato ultravioletinę šviesą, kurios negali regėti žmogus.
^ pstr. 8 Kartais spalvinė rega gali sutrikti dėl ligos. Jei pastebite, kad ilgainiui spalvas imate matyti kitaip, galbūt vertėtų kreiptis į okulistą.
[Rėmelis/schemos 18 puslapyje]
KAIP NUSTATOMA
Daltonizmo tipas bei laipsnis paprastai nustatomas specialiu testu. Dažniausiai naudojamos lentelės su įvairių spalvų ir atspalvių taškelių raštais. Labiausiai paplitęs 38 skirtingų lentelių Išiharos testas. Pavyzdžiui, žiūrėdamas į vieną iš jų dienos šviesoje, normaliai regintis žmogus turėtų matyti skaičius 42 ir 74 (kairėje), o neskiriantis raudonos ir žalios spalvos (tokia yda pasitaiko dažniausiai) viršutinėje lentelėje galbūt nematys jokio skaičiaus, apatinėje matys 21. *
Jeigu testais nustatoma yda, okulistas gal patars išsitirti išsamiau ir išsiaiškinti, ar ji paveldėta, ar atsiradusi dėl kitų priežasčių.
[Išnaša]
^ pstr. 15 Šios lentelės pateiktos tik kaip pavyzdys. Diagnozę nustatyti turėtų prityręs specialistas.
[Šaltinio nuoroda]
18 puslapyje lentelės daltonizmui nustatyti: Reproduced with permission from the Pseudoisochromatic Plate Ishihara Compatible (PIPIC) Color Vision Test 24 Plate Edition by Dr. Terrace L. Waggoner/www.colorvisiontesting.com
[Rėmelis 19 puslapyje]
KODĖL DAŽNIAU PASITAIKO TARP VYRŲ?
Spalvinės regos yda paveldima per X chromosomą. Moterys turi dvi X chromosomas, vyrai — vieną X, kitą Y. Todėl, jeigu moteris paveldi vieną X chromosomą, dėl kurios geno galėtų atsirasti regėjimo defektas, normalus genas kitoje gali jį nustelbti ir spalvinė rega nenukentės. Bet kai per X chromosomą defektą paveldi vyras, jis kitos X chromosomos, kuri galėtų ką nors pakeisti, neturi.
[Schema/iliustracijos 18 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
KAIP SPALVAS MATOME
Nuo daiktų atsispindinti šviesa prasiskverbia pro rageną, lęšį ir susirenka tinklainėje
Ragena
Lęšis
Tinklainė
Vaizdas apverstas, bet vėliau smegenys jį atitaiso
REGOS NERVAS perduoda regos impulsus į smegenis
TINKLAINĖJE yra kūgeliai ir lazdelės. Drauge jie perteikia visą vaizdą
Lazdelės
Kūgeliai
KŪGELIAI jautrūs raudonai, žaliai arba mėlynai šviesai
Raudona
Žalia
Mėlyna
[Iliustracijos]
Kai rega normali
Kai spalvinė rega sutrikusi