Stebime pasaulį

▪ Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimą dabar galima gauti 43 kalbomis ir trimis Brailio raštu; graikiškosios Biblijos dalies „Naujojo pasaulio“ vertimą galima skaityti dar 18 kalbų ir viena Brailio raštu. Iki 2007-ųjų liepos buvo išspausdinti 143458577 egzemplioriai.

▪ Seniausia rasta Biblijos ištrauka yra iš Skaičių 6:24-26 ir vadinama Kunigo palaiminimu. Tie žodžiai aptikti įrėžti dviejuose sidabriniuose amuletuose, primenančiuose ritinius. Jie datuojami septintojo amžiaus prieš mūsų erą pabaiga arba šeštojo pradžia (BIBLICAL ARCHAEOLOGY REVIEW, JAV).

▪ Iki 2006-ųjų gruodžio 31 dienos kalbų bei tarmių, į kurias išversta bent viena Biblijos knyga, skaičius buvo 2426 — tai 23 kalbomis daugiau nei 2005 metais (JUNGTINĖS BIBLIJOS DRAUGIJOS, DIDŽIOJI BRITANIJA).

▪ Maždaug 28 procentai amerikiečių Bibliją laiko „tikru Dievo žodžiu, kurį reikėtų suprasti tiesiogiai“, 49 procentai — „Dievo įkvėptu žodžiu, bet ne viską joje reikėtų suprasti tiesiogiai“, o 19-ai procentų amerikiečių tai — „pasakų knyga“ (GALUPO UNIVERSITETO NAUJIENŲ TARNYBA, JAV).

Seniausias Biblijos vertimas į kinų kalbą?

„Seniausias įrašas apie hebrajiškosios Biblijos dalies vertimą į kinų kalbą aptiktas akmeninėje steloje [kairėje], datuojamoje 781 metais“, — sako Ii Čenas, Pekino universiteto mokslininkas. Šitas krikščionių nestorininkų pastatytas akmuo buvo atrastas 1625-aisiais Siano mieste. „Stelos pavadinimas iš kinų kalbos verčiamas taip: „Naujosios religijos iš Dačino skleidimui Kinijoje atminti“ (... Dačinu kinai vadina Romos imperiją), — aiškina Čenas. — Tarp kiniškų hieroglifų randame posakių „tikras kanonas“ ir „verčiama Biblija.“

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 30 puslapyje]

© Réunion des Musées Nationaux/Art Resource

Lobis iš pelkės

2006-aisiais Airijoje durpynus kasinėję darbininkai atrado Psalmių knygą, datuojamą, kaip manoma, aštuntuoju mūsų eros amžiumi. Tas lotyniškas rankraštis, vienas iš kelių išlikusių ano šimtmečio veikalų, laikomas tikru lobiu. Apie šimto puslapių įrištas pergamentas atrodo puošniai. „Iš odinio maišelio bei pergamentą slėpusio dangalo liekanų galima spręsti, jog Psalmių knyga paslėpta sąmoningai, tikriausiai bandant išsaugoti per vikingų antpuolį prieš 1200 metų“, — rašoma Londono laikraštyje The Times. Nors rankraščio lapai sulipę ir papuvę, mokslininkai neabejoja, jog pavyks juos atskirti ir užkonservuoti.

Senienų pilni sunkvežimiai

Kaip teigiama viename pranešime, archeologai, kruopščiai kasinėdami žemes, kurias sunkvežimiai išvežė iš Jeruzalės šventyklos, surinko tūkstančius visokiausių dirbinių — tiek mūsų dienų, tiek siekiančių laikus, kai dar nebuvo Izraelio. Tarp jų rastas strėlės antgalis — tokius naudojo Nebukadnecaro kariai, šioje vietoje sunaikinę pirmąją žydų šventyklą. Tačiau labiausiai stulbinantis radinys buvo molinis antspaudas, datuojamas septintuoju šeštuoju amžiumi prieš mūsų erą. Sakoma, kad jame įspaustas hebrajiškas vardas Gedaljahu Ben Imer Ha-Kohen. Pasak archeologo Gabrieliaus Barkajaus, tas antspaudas galėjo priklausyti „Imero sūnaus Pašhūro broliui. O Pašhūras, kaip rašoma Biblijoje [Jeremijo 20:1], buvo kunigas ir šventyklos prievaizdas“.