Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kodėl turime tausoti gamtą?

Kodėl turime tausoti gamtą?

Biblijos požiūris

Kodėl turime tausoti gamtą?

TURBŪT dar niekad žmogus taip neniokojo žemės kaip dabar. Kadangi problemos, tokios kaip visuotinis atšilimas, darosi dar grėsmingesnės, mokslininkai, valdžios ir pramonininkai vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai.

Ar kiekvienas iš mūsų įpareigotas palaikyti pastangas saugoti planetos ekosistemą? Jeigu taip, kiek dera stengtis? Svarių priežasčių, kodėl turėtume tausoti aplinką, randame Biblijoje. Be to, ji pamoko nuosaikiai vertinti savo galimybes.

Remkime Kūrėjo tikslą

Kurdamas žemę Jehova Dievas norėjo, kad žmonės gyventų aplinkoje, panašioje į parką. Dievas matė, jog visa, ką padarė, yra „labai gera“, ir pavedė žmogui žemę ‘dirbti ir ja rūpintis’ (Pradžios 1:28, 31; 2:15). Kokią žemę Dievas regi dabar? Jam išties labai skaudu, kad žmogus čia taip netikusiai tvarkosi. Antraip argi Apreiškimo 11:18 būtų išpranašauta, jog ateina „metas sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę“? Aišku, neturėtume būti abejingi tam, kas dedasi mūsų planetoje.

Biblija patikina, kad žmogaus žalingos veiklos padarinių neliks nė pėdsako, kai Dievas ‘visa darys nauja’ (Apreiškimo 21:5). Taigi ar dabar mums viskas leistina? Anaiptol! Privalu parodyti, jog turime tokį pat požiūrį į mūsų planetą kaip Dievas ir remiame jo tikslą, kad žemė taptų rojumi.

Stenkimės neteršti žemės

Atliekos — neišvengiama realybė. Todėl Jehova išmintingai sukūrė gamtos ciklus, per kuriuos oras, vanduo, žemė nuo tų atliekų apsivalo (Patarlių 3:19). Mums reikėtų taikytis prie šių gamtos procesų ir saugotis, kad dar labiau jų neapsunkintume. Tai liudys, kad mylime savo artimą kaip save patį (Morkaus 12:31). Kai ko pasimokyti galime iš senovės Izraelio tautos.

Dievas izraelitams liepė užkasti išmatas „už stovyklos“ (Pakartoto Įstatymo 23:13, 14 [23:12, 13, Brb]). Tai padėjo stovykloje palaikyti švarą ir paspartino organinių atliekų irimą. Panašiai ir šiandien krikščionims dera laiku ir tinkamai sutvarkyti visokias šiukšles bei atliekas. Ypač atsakingai reikia žiūrėti į nuodingų atliekų šalinimą.

Daug ką galima panaudoti ne kartą arba perdirbti. Jeigu vietos įstatymai reikalauja rūšiuoti atliekas, kad vėliau būtų perdirbamos, paklusdami jiems laikomės Jėzaus priesako atiduoti, „kas ciesoriaus, ciesoriui“ (Mato 22:21). Tam reikia pastangų, tačiau gerbdami įstatymą parodysime, jog trokštame švarios žemės.

Tausokime gamtos išteklius

Kad galėtume gyventi ir nepristigtume maisto, turėtume pastogę, apsirūpintume kuru, reikalingi gamtos ištekliai. Iš to, kaip juos panaudojame, galima spręsti, ar suprantame, jog tie ištekliai yra Dievo dovanos. Kada izraelitai dykumoje užsigeidė mėsos, Jehova pasiuntė jiems putpelių. Tačiau savo godulyste jie užrūstino Jehovą Dievą (Skaičių 11:31-33). Dievas nesikeičia. Todėl ir krikščionys stengiasi neeikvoti gamtos išteklių tuščiai — antraip parodytų godumą.

Galbūt kai kas mano galįs netaupyti elektros, šiluminės energijos ar kitų išteklių teisindamasis, kad jie lengvai įperkami ar kad jų apstu. Vis dėlto toks požiūris nebūtų deramas. Jėzus, stebuklingai pamaitinęs didelę minią, liepė surinkti žuvies ir duonos likučius (Jono 6:12). Jis nešvaistė Tėvo duotų dovanų.

Nuosaikus požiūris

Kasdieniai mūsų sprendimai vienaip ar kitaip veikia aplinką. Tad ar turėtume imtis kraštutinių priemonių, net pasitraukti iš visuomenės, kad tik nepakenktume gamtai? Biblija to daryti nepataria. Vėl prisiminkime Jėzų. Gyvendamas žemėje jis nebuvo atsiskyrėlis, todėl galėjo atlikti Dievo pavestą skelbimo darbą (Luko 4:43). Bet ir nesutiko kištis į politiką, kad išspręstų tų dienų socialines problemas. Jis pareiškė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“ (Jono 18:36).

Vis dėlto turėtume pasvarstyti, kaip gamtai atsilieps mūsų sprendimai dėl pirkinių, transporto ar poilsio. Pavyzdžiui, kai kas renkasi tokius gaminius, kurie mažiausiai kenkia aplinkai arba buvo pagaminti ekologiškais būdais. Kiti vengia tokios veiklos, dėl kurios teršiama aplinka ar netaupiai naudojami gamtos ištekliai.

Savo nuomonės šiais klausimais nederėtų primesti kitam. Žmonių aplinkybės skiriasi. Tačiau esame atsakingi už savo sprendimus. Kaip sakoma Biblijoje, „kiekvienam reikės nešioti savo naštą“ (Galatams 6:5).

Kūrėjas įpareigojo žmones rūpintis žeme. Būkime dėkingi Dievui už šį darbą, gerbkime jo kūriniją ir tai paskatins mus atsakingai galvoti, kokį poveikį mūsų sprendimai daro aplinkai.

AR ŽINOTE?

▪ Ar Dievas kada nors išspręs žemės taršos problemą? (Apreiškimo 11:18)

▪ Kokį darbą žemėje Dievas patikėjo žmonėms? (Pradžios 1:28; 2:15)

▪ Kaip Jėzus savo pavyzdžiu parodė, kad reikia tausoti išteklius? (Jono 6:12)