Biblijos požiūris

Ką reiškia, kad vyras yra šeimos galva?

DAUGELYJE šalių per sutuoktuvių ceremoniją jaunavedžiai pagal tradiciją prisiekia ištikimybę vienas kitam. Nuotaka pasižada paklusti vyro vadovavimui. Vis dėlto nemažai daliai moterų mintis, kad vyras yra šeimos galva, nepriimtina. Aptarkime, ko šiuo klausimu moko Biblija. Pamatysime, kad jos mokymai išmintingi ir praktiški.

Kas yra vadovavimas Dievo požiūriu

Vadovavimo esmė Biblijoje apibrėžta Laiške efeziečiams 5:22-24: „Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra Bažnyčios [...]. Kaip Bažnyčia klauso  Kristaus, taip ir moterys visa kame teklauso vyrų.“ Vyrui, „žmonos galvai“, pavesta vadovauti šeimai, o iš žmonos tikimasi, kad ji paklus jo vadovavimui ir jį gerbs (Efeziečiams 5:33).

Vyro valdžia nėra absoliuti, nes jis pats pavaldus Dievui ir Kristui. Vyrui nesuteikta teisė reikalauti, kad žmona laužytų Dievo įstatymus arba eitų į kompromisą su savo sąžine, išlavinta pagal Bibliją. Tačiau Dievas įpareigojo vyrą, kad šis, neperžengdamas jam duotos valdžios, priimtų šeimai svarbius sprendimus (Romiečiams 7:2; 1 Korintiečiams 11:3).

Biblijoje nurodoma, kad vyras vadovautų žmonai nesavanaudiškai, pirmiausia atsižvelgdamas, kas naudinga jai, o ne jam pačiam. Efeziečiams 5:25 parašyta: „Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save.“ Vyras, sekantis puikiu Kristaus meilės pavyzdžiu, nesinaudoja savo padėtimi savanaudiškiems interesams tenkinti.

Greta to, Biblijoje vyrui liepiama su žmona gyventi supratingai (1 Petro 3:7). Tai reiškia daugiau nei šiaip žinoti, kad vyrai ir moterys skiriasi fizine ir emocine prasme. Vyras turi suprasti žmonos poreikius.

„Ji yra tavo draugė“

Ar būdama pavaldi vyrui žmona turi visada pasyviai sutikti su kiekvienu jo sprendimu? Štai Sara Biblijoje paminėta kaip klusnumo savo vyrui, Abraomui, pavyzdys (1 Petro 3:5, 6). Ji pakluso jam dideliuose dalykuose — paliko patogius namus ir gyveno klajoklišką gyvenimą. Buvo klusni ir mažmožiuose, pavyzdžiui, nepriekaištaudama viską metė ir suruošė vaišes netikėtiems svečiams (Pradžios 12:5-9; 18:6). Tačiau, iškilus rimtai problemai, Sara netylėjo ir ne kartą išsakė Abraomui, ką mano, nors jos ir vyro nuomonės tąsyk nesutapo. Sara norėjo išvaryti iš namų vyro sugulovę Hagarą ir jos sūnų Izmaelį. Dievas ne tik nesudraudė Saros, bet dar ir paliepė Abraomui: „Daryk, kaip ji sako.“ Tačiau net ir tada Sara liko klusni savo vyrui ir laukė, kol šis įvykdys Dievo paliepimą, užuot mėginusi Hagarą su Izmaeliu išvaryti pati (Pradžios 21:8-14).

Saros pavyzdys rodo, kad žmonai skirtas garbingas vaidmuo — būti vyro drauge arba, kitaip tariant, padėjėja, o ne gyventi jo šešėlyje (Malachijo 2:14). Tokia padėjėja gali duoti vertingų pasiūlymų sprendžiant šeimos reikalus ir daug ką daryti savarankiškai, pavyzdžiui, tvarkyti daugelį namų ūkio ar net finansinių reikalų. Suprantama, atsakomybė ką nors galutinai nuspręsti tenka šeimos galvai — vyrui (Patarlių 31:10-31; 1 Timotiejui 5:14).

Pagarba santuokos Įsteigėjui

Sukūręs vyrą ir moterį, Jehova Dievas įsteigė santuoką — šventą poros tarpusavio sąjungą (Pradžios 2:18-24). Jis apibrėžė vyro ir žmonos vaidmenis, kurie jiems teiktų didžiausią džiaugsmą (Pakartoto Įstatymo 24:5; Patarlių 5:18).

Kadangi Jehova yra santuokos Įsteigėjas, jis turi teisę ir išminties nustatyti santuokinio gyvenimo normas. Sutuoktiniai, kurie deramai atlieka jiems skirtą vaidmenį ir laikosi Dievo duoto vadovavimo principo ne vien dėl to, kad tai išmintinga, bet ir iš pagarbos jo Davėjo valdžiai, pelno Dievo palankumą ir paramą.

AR ŽINOTE?

▪ Kas parodė tobulo vadovavimo pavyzdį? (Efeziečiams 5:25)

▪ Ar Dievas riboja vyro valdžią? (1 Korintiečiams 11:3)

▪ Kokiu tikslu buvo įsteigta santuoka ir nustatyta vadovavimo šeimai tvarka? (Patarlių 5:18)

[Iliustracija 28 puslapyje]

Kai šeimai vadovaujama sekant Kristaus pavyzdžiu, tai teikia sutuoktiniams džiaugsmą ir laimę