Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

„Sulaukęs šešerių, vidutinis vaikas, gyvenantis Britanijoje, prie televizoriaus jau bus praleidęs vienerius metus, o daugiau kaip pusė trimečių turi televizorių savo kambaryje“ (THE INDEPENDENT, DIDŽIOJI BRITANIJA).

Kinijoje 31,4 procento apklaustų vyresnių kaip 16 metų žmonių pasisakė esą tikintys. Jeigu tas rezultatas atspindi, ką šiuo klausimu mano visi šalies gyventojai, tai reikštų, jog Kinijoje „yra maždaug 300 milijonų tikinčiųjų, [...] o tai labai skiriasi nuo oficialios statistikos, kurioje nurodomas skaičius — 100 milijonų“ (CHINA DAILY, KINIJA).

Bėdos daugiau nei naudos

Prieš kelerius metus Nyderlandų politikai ir gamtosaugininkai manė suradę puikų ekologinės pusiausvyros nepažeidžiantį energijos šaltinį — generatoriams ėmė naudoti biologinį kurą, ypač palmių aliejų. Tačiau jų sumanymas „pavirto į tikrą košmarą, — rašoma laikraštyje The New York Times. — Europoje didėjant palmių aliejaus paklausai, Pietryčių Azijoje buvo iškirsti didžiuliai drėgnųjų miškų plotai ir be saiko naudojamos cheminės trąšos“. Kadangi palmių plantacijoms įveisti buvo sausinami ir deginami durpynai, į atmosferą pateko „milžiniški kiekiai“ anglies dioksido. Taip Indonezija labai greit tapo „trečiąja didžiausia pasaulyje aplinkos teršėja anglies dioksidu, o jis, mokslininkų manymu, sukelia visuotinį atšilimą“, — aiškinama laikraštyje.

„Pasaulio pabaigos laikrodis“ pajudėjo į priekį

Pasaulio pabaigos laikrodis, sumanytas žurnalo Bulletin of Atomic Scientists (Mokslininkų atomininkų biuletenis) leidėjų, pavaizduoti, kaip arti branduolinės katastrofos yra pasaulis, pavarytas į priekį dvi minutes ir rodo penkias minutes iki vidurnakčio, kuris „simbolizuoja civilizacijos pabaigą“. Per 60 savo gyvavimo metų tas laikrodis buvo pasuktas tik 18 kartų. Paskutinį kartą — 2002-ųjų vasarį ir tai buvo susiję su išpuoliu prieš Pasaulio prekybos centrą Niujorke. Nepaliaujama branduolinių ginklų gamyba ir jų arsenalas bei nesugebėjimas užtikrinti branduolinių medžiagų apsaugą yra „simptomai, rodantys, jog pasaulis nepajėgia spręsti problemų, kurias sukelia technologijų, turinčių didžiausią griaunamąjį potencialą, egzistavimas Žemėje“, — skelbia minėto žurnalo pranešimas. Negana to, priduriama, jog „grėsmė, kurią kelia klimato pokyčiai, ne ką mažiau baisi už atominių ginklų grėsmę“.

Streso poveikis vaisiui

Naujausių tyrimų duomenimis, įtampa, kurią nėščioji patiria dėl ginčų su partneriu ar jo smurtavimo, gali pakenkti dar negimusio kūdikio protiniam vystymuisi. Londono imperatoriškojo koledžo profesorė Vivetė Glover sako: „Kaip paaiškėjo, jei besilaukiančios moters partneris ją užgaulioja, toks jo elgesys turės aiškiai pastebimų neigiamų pasekmių tolesniam kūdikio vystymuisi. Taigi tėvo vaidmuo išties svarbus.“ Tėvų tarpusavio santykiai „veikia hormonų ir cheminių medžiagų pusiausvyrą motinos organizme, o nuo to priklauso, kaip vystysis vaiko smegenys“, — tęsia Glover.

Vairuotojai — „autopilotai“

Pasak Duisburgo ir Eseno (Vokietija) universitete dirbančio eismotyrininko Michaelio Šrekenbergo, kasdien pirmyn ir atgal tuo pačiu keliu važiuojančių vairuotojų smegenų dalis, atsakinga už sąmoningą mąstymą, yra neveiklumo būsenoje. Pažįstamame kelyje, užuot stebėję eismą, vairuotojai užsiima ir kitkuo, todėl ne taip greitai sureaguoja į pavojų. Šrekenbergas skatina tokius vairuotojus nuolat būti susikaupusius — neprarasti budrumo ir dėmesį sutelkti į kelią.