Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Jaunimas klausia

Kaip nepalūžti, kai turiu negalią?

Kaip nepalūžti, kai turiu negalią?

„JAUNUOLIŲ papuošalas — [jų] jėga“, — sakoma Patarlių 20:29. Jeigu tave kamuoja ligos arba esi neįgalus, turbūt manai, jog tau ši Šventojo Rašto eilutė visai netinka. Anaiptol! Iš tikrųjų daug neįgalių ir lėtinėmis ligomis sergančių jaunuolių įveikė sunkiausias kliūtis. Žurnalo Atsibuskite! bendradarbis pakalbino keturis tokius jaunuolius.

Hirokis iš Japonijos nuo gimimo serga cerebriniu paralyžiumi. „Mano kaklo raumenys nepajėgia tiesiai išlaikyti galvos, be to, negaliu suvaldyti rankų judesių, — sako jis. — Esu visiškai priklausomas nuo kitų.“

Natali ir jos brolis Džeimsas (Pietų Afrika) dėl įgimto reto organizmo sutrikimo yra mažaūgiai. Negana to, Natali kamuoja skoliozė (stuburo iškrypimas). „Iškenčiau keturias stuburo operacijas, — pasakoja mergina. — Kadangi jis išlinkęs, mano plaučiai silpni.“

Timotis, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, turėjo 17 metų, kai jam buvo diagnozuotas chroniškas nuovargio sindromas. „Nepraėjo nė pora mėnesių ir aš, sveikas, energingas vaikinas, taip nusilpau, jog nebegalėjau pastovėti ant kojų“, — prisimena jis.

Danielei iš Australijos cukrinį diabetą nustatė, kai jai buvo devyniolika. „Mano ligos požymiai nėra akivaizdūs, — aiškina mergina, — todėl kai kurie nesupranta, kaip tai rimta. Iš tikrųjų cukraligė gali mane pražudyti.“

Jei ir tu sergi kokia liga ar esi neįgalus, Hirokio, Natali, Timočio ir Danielės žodžiai tave, be abejo, sustiprins. O jeigu ligos tavęs nekankina, — geriau suprasi neįgalius ar sergančius žmones.

Atsibuskite!: kas jums sunkiausia?

Danielė, 24 metų (Australija)

Natali. Man sunkiausia susitaikyti su tuo, kaip žmonės reaguoja mane pamatę. Visada jaučiu įtampą. Atrodo, visi tik ir težiūri į mane.

Danielė. Kai sergi cukralige, sunkiausia pasirinkti, ką ir kiek valgyti, kokį maistą riboti. Jei nesisaugočiau, cukraus kiekis kraujyje sumažėtų ir gal net ištiktų koma.

Hirokis. Turiu specialiai man pritaikytą invalido vežimėlį ir jame vienoje padėtyje praleidžiu apie 15 valandų per dieną. Be to, prastai miegu. Prižadina menkiausias garsas.

Timotis. Iš pradžių sunkiausia buvo tiesiog apsiprasti su mintimi, kad esu ligonis. Gėdijausi tokio savo bejėgiškumo.

Atsibuskite!: kokių kitų sunkumų patiriate?

Natali, 20 metų (Pietų Afrika)

Danielė. Dėl cukraligės jaučiu nuolatinį nuovargį. Miego man reikia daugiau nei kitiems bendraamžiams. Deja, vaistų nuo šios lėtinės ligos nėra.

Natali. Žinoma, tokiai mažai gyventi nelengva. Sunku padaryti net tai, kas kitiems visai paprasta, pavyzdžiui, pasiekti prekes parduotuvės lentynoje. Taigi apsipirkti vienai reikia daug pastangų.

Timotis. Nuolat kenčiu skausmą, kovoju su dažnai užpuolančia depresija. Anksčiau buvau labai veiklus. Turėjau darbą, vairuotojo pažymėjimą. Sportavau: žaidžiau futbolą ir skvošą. Dabar esu prirakintas prie vežimėlio.

Hirokis. Man sutrikusi kalba, todėl nedrąsu pradėti pokalbį. Kadangi rankos nevalingai juda, kartais netyčia kam nors stukteliu. Tuomet dėl kalbos defekto netgi neįstengiu atsiprašyti.

Atsibuskite!: kas padeda ištverti?

Danielė. Stengiuosi sutelkti dėmesį į tai, kas mano gyvenime gera. Turiu nuostabią šeimą, mylinčių draugų bendruomenėje, o svarbiausia, mane palaiko Jehova Dievas. Be to, seku naujausią informaciją apie cukraligę. Atsakingai žiūriu į savo ligą ir rūpinuosi savimi.

Natali. Jėgų suteikia malda. Nebandau spręsti visų problemų iškart. Stengiuosi būti užimta, kad į galvą nelįstų slogios mintys. Taip pat turiu puikius tėvus ir jiems galiu išsipasakoti.

Timotis, 20 metų (Didžioji Britanija)

Timotis. Kasdien nors valandėlę skiriu dvasiniams dalykams. Dieną pradedu apmąstydamas jai parinktą Biblijos ištrauką ir komentarą. Man labai svarbios Biblijos studijos ir malda, ypač kai apima neviltis.

Hirokis. Stengiuosi negalvoti apie tai, ko pakeisti neįmanoma. Kam tuščiai švaistyti laiką! Kita vertus, visomis išgalėmis stiprinu savo dvasingumą ir nebandau pasiteisinti, kad dėl ligos neva nepajėgiu studijuoti Biblijos. Kai negaliu užmigti, bendrauju su Dievu malda. (Skaityk Romiečiams 12:12.)

Atsibuskite!: kaip jus pastiprina kiti?

Hirokis, 23 metų (Japonija)

Hirokis. Vyresnieji visuomet mane pagiria, kad ir kiek nedaug sugebu padaryti. Broliai ir seserys iš bendruomenės kviečiasi į pakartotinius aplankymus ir Biblijos studijas. (Skaityk Romiečiams 12:10.)

Danielė. Bene labiausiai pradžiugina nuoširdus bendratikių pagyrimas. Tuomet jaučiuosi mylima ir įgaunu ištvermės.

Timotis. Kai susirenkame į sueigas, viena pagyvenusi sesuo niekada nepamiršta prieiti ir pakalbinti. Vyresnieji ir jų žmonos irgi pastiprina, duoda naudingų patarimų. O vyresnysis, kuriam jau aštuoniasdešimt ketveri, padėjo man užsibrėžti pasiekiamus tikslus. Vienas tarnybinis padėjėjas pakvietė į skelbimo tarnybą ir pasirūpino, kad skelbtume ten, kur lengva važiuoti vežimėliu. (Skaityk Psalmyno 55:23 [55:22, Brb].)

Natali. Kai tik įeinu į Karalystės salę, bendratikiai pasveikina draugiškai šypsodamiesi. Pagyvenę broliai ir seserys visuomet randa kokį padrąsinantį žodį, nors juos pačius slegia sunkumai. (Skaityk 2 Korintiečiams 4:16, 17.)

Atsibuskite!: kas padeda išlaikyti teigiamą požiūrį?

Hirokis. Esu Jehovos liudytojas ir priklausau tautai, puoselėjančiai džiugią viltį. Tai suvokdamas neprarandu džiaugsmo. (Skaityk 2 Metraščių 15:7.)

Danielė. Mąstau apie tai, kokia esu laiminga, kad galiu suprasti Dievo tikslą. Yra žmonių, kurie nesiskundžia sveikata, tačiau gyvenimas jiems neteikia tiek pasitenkinimo kiek man. (Skaityk Patarlių 15:15, Brb.)

Natali. Suprantu, kaip svarbu, kad mane suptų optimistiški žmonės. Be to, padrąsina gyvenimo istorijos krikščionių, kurie nepaisydami išbandymų tarnauja Jehovai. O eidama į Karalystės salę žinau, jog čia visuomet pasisemsiu stiprybės ir tai, ką išgirsiu, padės nepamiršti, kokia garbė būti Jehovos liudytoja. (Skaityk Hebrajams 10:24, 25.)

Timotis. Kaip rašoma 1 Korintiečiams 10:13, Jehova neleis mūsų mėginti virš mūsų jėgų. Vadinasi, jeigu Kūrėjas yra įsitikinęs, jog pakelsiu šį išbandymą, kas aš toks, kad manyčiau kitaip?

 

PAMĄSTYK

  • Tiek Hirokis, tiek Timotis prikaustyti prie invalido vežimėlio. Jeigu ir tavo aplinkybės panašios, kaip jų išsakytos mintys gali tau padėti neprarasti džiaugsmo?

  • Danielė sako: „Kadangi mano ligos požymiai nėra akivaizdūs, kai kurie nesupranta, kiek tai rimta.“ Gal ir tu sergi „nematoma“ liga? Jeigu taip, ko galėtum pasimokyti iš Danielės žodžių?

  • O Natali bene sunkiausia susitaikyti su tuo, kaip kiti reaguoja ją pamatę. Tad ką galėtum daryti, kad tokie žmonės kaip Natali šalia tavęs jaustųsi laisvai? O jeigu pats sergi ar esi neįgalus ir jautiesi panašiai kaip Natali, kas tau padėtų išlaikyti tokį pat teigiamą nusistatymą?

  • Išvardyk neįgalius ar kokia lėtine liga sergančius savo pažįstamus.

  • Kaip galėtum kiekvieną jų pastiprinti?