Kraštas, kur gausu terminių maudyklių

PRIEŠ daugiau nei 2000 metų netoli kelių mineralinio vandens versmių keltai įkūrė gyvenvietę, kurią pavadino Ak-Ink (išvertus reiškia „gausūs vandenys“). Dabar čia yra Vengrijos sostinė Budapeštas — vienas seniausių Europos miestų. Pirmieji naujakuriai mėgo retkarčiais atsipalaiduoti šiltose versmėse. Tai atgaivindavo kūną ir numalšindavo skausmus.

Pirmajame mūsų eros amžiuje šioje Europos dalyje ėmė viešpatauti Romos imperija. Tada gyvenvietė išaugo ir joje buvo pastatyta romėnų karinė stovykla Akvinkas. Manoma, kad šis pavadinimas kilo arba iš keltų žodžio, reiškiančio „vanduo“, arba iš lotynų posakio aqua quinque („penketas vandenų“). Romėnai čia pastatė akvedukus, įrengė kanalizacijos sistemą ir maudykles, tiek privačias, tiek bendras. Tad Budapešto maudyklių istorija labai sena.

Praėjus šimtmečiams po Romos imperijos nuosmukio terminės maudyklės vėl ėmė garsėti. XV amžiuje rašytojai išliaupsino šalia Vengrijos sostinės esančias maudykles, ir miestas sulaukdavo vis daugiau svečių. Sakoma, kad karalius Matijas Korvinas, valdęs Vengriją nuo 1458 iki 1490 metų, pastatė dengtą perėjimą nuo karališkųjų rūmų į savo pamėgtą mineralinio vandens maudyklę Rač, kad į ją būtų galima patekti bet kokiu oru.

XVI—XVII amžiuje didžiąją dalį Vengrijos kartu su jos sostine okupavo turkai. Naujieji šeimininkai pastatė garines ir karšto vandens maudykles, kurios buvo tiek laisvalaikio centrai, tiek vieta, kur jie atlikdavo islamo apsiplovimo ceremonijas. Didingos turkiškos maudyklės turėjo kupolą, o į baseinus vedė laiptai. Vandens buvo prileidžiama maždaug iki pečių. Aplink baseinus buvo įrengtos vonios ir poilsio vietos, ir čia laiką  leisdavo vyrų arba moterų draugija. Kai kurios iš anų maudyklių tebenaudojamos iki šiol.

1673 metais išleistame pažintiniame kelionių leidinyje buvo rašoma, kad dabartiniame Budapešte esančios maudyklės yra vienos iš geriausių Europoje, nes „čia gausu gydomųjų mineralinių versmių, o maudyklės didelės ir puošnios“. XIX amžiuje pasaulyje išpopuliarėjo suomiškos pirtys, arba saunos. Po kurio laiko jų atsirado ir Budapešte. Buvo įrengtos garinės ir baseinai su šaltu vandeniu.

Vietos geologinė sandara

Kasdien iš 123 karštųjų ir 400 karčiųjų Budapešto vandens versmių išteka beveik 70 milijonų litrų vandens. Iš kur jo tiek daug? Atsakymas paaiškėja patyrinėjus vietos geologinius ypatumus.

Per Budapeštą tekantis Dunojus skiria vakariniame krante esančias Budos kalvas nuo rytiniame krante plytinčių Pešto žemumų. Kadaise čia tyvuliavo jūra, todėl šioje vietovėje yra kalkakmenio ir dolomito klodų. Vėliau juos padengė molio, mèrgelio, smėlio ir anglies sluoksniai.

Per plyšius žemės paviršiuje gilyn prasiskverbia krituliai, o mineralų turinti karšta uoliena įkaitina vandenį. Tada karštas vanduo, veikiamas slėgio, per žemės plyšius arba šulinius veržiasi atgal į paviršių.

Tokia geologinė sandara būdinga ne vien Budapeštui, bet iš visai Vengrijai. Todėl daugybė šalies kurortų garsėja savo mineralinio vandens versmėmis ir puikiomis maudyklėmis, kurios, kaip manoma, turi gydomųjų savybių. *

Daug kur pasaulyje terminės versmės labai vertinamos. Net Biblijoje paminėta, kaip patriarchų laikais Seyro dykumoje, tarp Negyvosios jūros ir Akabos įlankos, buvo atrasti karšto vandens šaltiniai (Pradžios 36:24).

Žmogui yra dar daug ko sužinoti apie sudėtingus mūsų planetos gamtos ciklus. Kaip Dievas padėjo žemės pamatus ir sukūrė joje visus nuostabius dalykus? Mąstydami apie tai dievobaimingi žmonės jaučia didžiulę pagarbą Kūrėjui ir jo neaprėpiamai išminčiai (Jobo 38:4-6; Romiečiams 1:20).

[Išnaša]

[Iliustracija 24, 25 puslapiuose]

Terminė maudyklė Gelerto viešbutyje

[Iliustracija 24 puslapyje]

Rudošo maudyklės, statytos turkų

[Iliustracija 24, 25 puslapiuose]

Sečenio maudyklės žiemą

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

Visos nuotraukos: Courtesy of Tourism Office of Budapest