Paskutinės dienos. Kada?

„PROGNOZUOJAMA, jog po kiek daugiau nei milijardo metų žemė virs išdeginta, bevaise dykuma. Mažai tikėtina, kad tada galėtų išgyventi daugialąsčiai organizmai“, — rašoma viename iš naujausių žurnalo Sky & Telescope numerių. Kodėl taip teigiama? „Vis ryškiau šviečianti saulė užvirins jūrų vandenis ir išdegins žemynus“, — aiškina žurnalas Astronomy ir priduria: „Šis apokaliptinis scenarijus — ne tik kad nepatogi tiesa. Tai neišvengiama mūsų ateitis.“

Tačiau Biblijoje sakoma: Dievas ‘įkūrė žemę tvirtai ant jos pamatų, ir ji ten stovės amžinai’ (Psalmyno 104:5). Žinoma, Tas, kuris sukūrė žemę, gali ir užtikrinti, kad ji egzistuos. Juk Dievas „žemę paruošė, [...] kad žmonės joje gyventų“ (Izaijo 45:18, Vl). Tik jo tikslas nebuvo, kad žemėje gyventų nuodėminga mirštančių žmonių padermė. Dievas nustatė laiką, kada atkurs savo valdymą per Karalystę, apie kurią kalbama Danieliaus 2:44.

Jėzus skelbė Dievo Karalystę. Jis kalbėjo apie metą, kai bus teisiamos tautos. Taip pat perspėjo apie suspaudimą, kokio dar žmonės nėra patyrę, ir nusakė sudėtinį ženklą, padėsiantį suprasti, kada priartės mums įprastos santvarkos pabaiga (Mato 9:35; Morkaus 13:19; Luko 21:7-11; Jono 12:31).

Kadangi apie tuos dalykus kalbėjo Jėzus, toks išskirtinis asmuo, tai žadino daugelio vaizduotę. Kada tai įvyks? Tyrinėdami Biblijos pranašystes ir chronologiją, kai kurie stengėsi tiksliai nustatyti pabaigos metą. Vienas iš tokių žmonių buvo XVII amžiaus matematikas, visuotinės traukos dėsnio atradėjas, diferencialinio bei integralinio skaičiavimo pradininkas seras Izaokas Niutonas.

 Jėzus savo mokiniams pasakė: „Ne jums žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia“ (Apaštalų darbų 1:7). Panašiai, nusakydamas „ženklą, kuris liudytų jį čia jau esant ir šią santvarką baigiantis“, Jėzus pabrėžė: „Tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas“ (Mato 24:3, NW; 24:36). Paskui, Nojaus dienų sugedusio pasaulio žūtį prilyginęs naikinimui, kuris ištiks žmoniją „Žmogaus Sūnui čia jau esant“, Jėzus pridūrė: „Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (Mato 24:39, NW; 24:42).

Tad, nors tikslus šios santvarkos pabaigos laikas nėra atskleistas, Jėzaus nusakytas „ženklas“ turėtų mums padėti suvokti, ar jau gyvename laikotarpiu, Biblijoje vadinamu „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1). Tai būtų metas budėti, kad ‘pajėgtume išvengti visų būsimųjų nelaimių’ (Luko 21:36).

Prieš atskleisdamas tąjį ženklą Jėzus perspėjo: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: ‘Tai aš!’ — ir: ‘Atėjo metas!’ Jūs neikite paskui juos! O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas“ (Luko 21:8, 9).

Koks tas ženklas?

Aiškindamas, iš ko bus galima suprasti, kad jau paskutinės dienos, Jėzus kalbėjo: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus“ (Luko 21:10, 11). Taip pat Jėzus pasakė: „Ši geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972). Jėzaus paminėtieji požymiai — karai, žemės drebėjimai, epidemijos, maisto stygius — aišku, nėra nauja. Viso to būta kone nuo žmonijos istorijos pradžios. Bet Jėzaus išpranašauti požymiai skirsis tuo, kad jie visi pasireikš per konkretų laikotarpį.

Pamąstykite, kuriai epochai būdingos visos šios Evangelijose paminėtos detalės. Nuo 1914 metų žmonija tapo liudininke sukrečiančių pasaulinių karų, didžiulių žemės drebėjimų su jų tragiškais padariniais, pavyzdžiui, cunamiais, išplitusių mirtinų ligų, kaip antai: maliarijos, ispaniškojo gripo, AIDS. Milijonai alksta ir miršta badu, žmones kausto baimė dėl terorizmo ir masinio naikinimo ginklų, visame pasaulyje Jehovos liudytojai skelbia gerąją naujieną apie Dievo dangiškąją Karalystę. Visa vyksta taip, kaip išpranašavo Jėzus.

 Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ką rašė apaštalas Paulius: „Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos“ (2 Timotiejui 3:1-5). Taigi „sunkiems laikams“ būdingas įžūlus įstatymų nepaisymas, bedieviškumas, žiaurumas, savanaudiškas brutalus elgesys turėjo paplisti visoje žemėje. *

O gal „paskutinių dienų“ laikotarpio, po kurio ateis šios santvarkos pabaiga, reikia laukti dar ateityje? Ar yra kitų įrodymų, padedančių suprasti, kada jis prasideda?

Kada prasideda „paskutinės dienos“?

Po to, kai pranašui Danieliui buvo duotas regėjimas, kas vyks tolimoje ateityje, jam buvo pasakyta: „Tuo laiku [„laikų pabaigoje“, apie kuriuos rašoma Danieliaus 11:40] pakils Mykolas [Jėzus Kristus], didysis kunigaikštis, kuris gina tavo tautiečius“ (Danieliaus 12:1). Ko Mykolas imsis?

Apreiškimo knygoje kalbama apie metą, kai Mykolas pradės veikti kaip Karalius. Čia skaitome: „Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai. Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimo 12:7-9, 12).

Kaip rodo Biblijos chronologija, ši kova, per kurią iš dangaus išmetamas Šėtonas ir jo demonai, atneš didžiulį vargą žmonijai, nes Velnias niršta, žinodamas, kad jam nebeilgai liko valdyti žemėje. Šėtono įtūžis paskutinių dienų laikotarpiu tik stiprės iki pat tol, kol jis bus visiškai nugalėtas Armagedono mūšyje (Apreiškimo 16:14, 16; 19:11, 15; 20:1-3).

Paminėjęs, kuo baigsis kova danguje, apaštalas Jonas skelbia: „Girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: ‘Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Kristaus valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį’“ (Apreiškimo 12:10). Ar pastebėjote, kad šia Biblijos eilute pranešama apie Kristaus valdomos Karalystės įkūrimą? Ši dangiškoji Karalystė buvo įkurta 1914 metais. * Tačiau, kaip sakoma Psalmyno 110:2, Jėzus valdys „tarp savo priešų“, kol Karalystės valdžia įsigalės žemėje, kaip jau yra įsigalėjusi danguje (Mato 6:10, Jr).

Įdomu, kad angelas, kuris Danieliui kalbėjo apie būsimus įvykius, taip pat pasakė: „O tu, Danieliau, laikyk paslaptyje šiuos žodžius ir užantspauduok knygą iki pabaigos meto.“ „Daugelis ją perskaitys ir įgaus pažinimo“ (Danieliaus 12:4, BD, Brb). Čia dar vienas įrodymas, kad gyvename „pabaigos metu“. Mūsų laikais jau žinoma, ką šios pranašystės reiškia, ir tai skelbiama visame pasaulyje. *

 Kada pasibaigs „paskutinės dienos“?

Paskutinių dienų laikotarpio trukmė Biblijoje tiksliai nenurodyta. Bet tai metas, kai padėtis žemėje sparčiai blogėja, nes Šėtonui lieka vis mažiau laiko. Apaštalas Paulius perspėjo, kad „pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn, klaidindami ir klysdami“ (2 Timotiejui 3:13). O Jėzus, kalbėdamas apie būsimus įvykius, teigė: „Anomis dienomis užguls toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sutvėrė, iki šiolei, ir daugiau nebebus. Jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, jis sutrumpino tas dienas“ (Morkaus 13:19, 20).

Taigi ateityje dar laukia „didelis suspaudimas“, kurio metu vyks Armagedono mūšis, be to, turės būti izoliuotas Šėtonas bei jo demonai, kad nebegalėtų kenkti žemei (Mato 24:21). Kad tai įvyks, mus patikino „nemeluojantis Dievas“, kuris pats visu tuo ir pasirūpins (Titui 1:2, Brb).

Apaštalas Paulius buvo įkvėptas mums papasakoti apie įvykius prieš tą metą, kai Dievas imsis naikinti šią santvarką. Apie „laiką ir valandą“ jis rašė: „Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. Kai žmonės kalbės: [„Taika ir saugumas!“, NW], juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tartum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepabėgs“ (1 Tesalonikiečiams 5:1-3). Kodėl žmonės ims klaidingai skelbti „taika ir saugumas“, nepasakyta ir paaiškės tik laikui bėgant, bet Jehovos teismo dienai ateiti tai nesukliudys. *

Jei esame įsitikinę šių pranašysčių teisingumu, tų faktų žinojimas turėtų paskatinti mus veikti. Kaip? Apaštalas Petras atsako: „Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą“ (2 Petro 3:11, 12). Tačiau galbūt mąstote: „Kuo man tai bus naudinga?“ Atsakymą rasite kitame straipsnyje.

[Išnašos]

[Anotacija 5 puslapyje]

Jėzus sakė, jog „tą dieną ir valandą“ žino tik Dievas

[Iliustracija 4 puslapyje]

Seras Izaokas Niutonas

[Šaltinio nuoroda]

© A. H. C./age fotostock

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Jėzaus nusakytas ženklas akivaizdžiai matomas nuo 1914 metų

[Šaltinių nuorodos]

© Heidi Bradner/Panos Pictures

© Paul Smith/Panos Pictures