Įspūdinga įlanka

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO MEKSIKOJE

TARP Kalifornijos pusiasalio ir Meksikos vilnija žalsvai melsvi Kalifornijos įlankos (matoma apačioje) vandenys. Anksčiau ji vadinta Korteso jūra. Didžioji šio smėlėto pajūrio ir uolingų salų dalis įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos sudarytą Pasaulio paveldo sąrašą. Kuo šita vietovė tokia ypatinga?

Daugiau kaip 1000 kilometrų ilgio ir vidutiniškai 153 kilometrų pločio Kalifornijos įlanka drauge su apylinkėmis yra nepaprastai graži ir alsuote alsuoja gyvybe. Be to, čia kyla patys didžiausi potvyniai mūsų planetoje — vanduo šiauriniame įlankos gale pakyla net iki 9 metrų. Saulės šildomuose vandenyse, kuriuose gausu maistingų medžiagų turinčių srovių, apstu planktono ir pačių įvairiausių bei neįprasčiausių gyvybės formų. Sužavėtas tokios biologinės įvairovės ir vandens skaidrumos, vandenynų tyrinėtojas Žakas Ivas Kusto įlanką pavadino „pasaulio akvariumu“.

Čia aptikta daugiau kaip 890 žuvų rūšių, iš kurių 90 veisiasi tik šiame regione, todėl tai tikra gamtos laboratorija jūros gyvybei tyrinėti. Tik, deja, nemažai rūšių nyksta, tarp jų ir retai sutinkama kaliforninė jūrų kiaulė, ispaniškai vadinama vaquita — „karvytė“.

Ši smulkiausia jūrų kiaulių šeimos atstovė išauga iki kone pusantro metro. Jų spalva įvairuoja nuo šviesiai pilkos iki rusvos, akys apvestos juodu ratilu. Šitas baugštus, smulkus žinduolis, besiveisiantis tik sekliuose, drumzliuose įlankos vandenyse netoli Kolorado upės žiočių, retai kada matomas ir apie jį mažai kas žinoma. Beje, pirmą kartą pasaulis apie jį išgirdo 1958 metais, kai Kalifornijos pusiasalio pakrantėje buvo rastos trys šių gyvūnų kaukolės.

 Kaliforninės jūrų kiaulės, kurių tėra vos keli šimtai, įtrauktos į itin saugotinų gyvūnų sąrašą. Vis dėlto kasmet dešimtys jų įsipainioja į vietinių žvejų tinklus ir žūva. Kad apsaugotų šį retą žinduolį, dalį jo arealo Meksikos valdžia paskelbė rezervatu. Dar Kalifornijos įlankoje gyvena arba migruodami apsistoja banginiai, milžiniškos mantos, kietaodžiai vėžliai, jūrų liūtai, marlinai, buriažuvės, didžiuliai būriai tunų.

Pietinėje įlankos dalyje, pačiose gelmėse, mokslininkai aptiko iki šiol bemaž neregėtų ir neįprastų gyvybės formų. Tuos organizmus mažai kas matė todėl, kad jie gyvena Gvaimaso įduboje, o šioji yra beveik poros kilometrų gylio. Įduboje gausu hidroterminių versmių; prie jų tarpsta ištisos tų gyvių bendruomenės. Energijos jiems teikia ne saulės šviesa, o vandenilio sulfidas. Vieni iš įdubos gyventojų yra barzdakirmiai. Šie kirminai, neturintys nei burnos, nei virškinimo sistemos, laikosi kolonijomis. Vienu galu prisitvirtinę prie dugno, kitą su tamsiai raudonos spalvos plunksniška viršūnėle iškėlę į viršų, jie it vytelės siūbuoja maišantis šaltam įlankos vandeniui su šiltomis versmių srovėmis. Barzdakirmio gyvybę palaiko simbioziniai ryšiai su bakterijomis, gyvenančiomis jo viduje. O ta tamsiai raudona plunksniška viršūnėlė iš tikrųjų yra žiaunos.

Nors gyvosios gamtos įvairovei Kalifornijos įlankoje gresia pavojus, šios vietovės laukia puiki ateitis. Iš kur žinome? Nes tai rūpi Kūrėjui. Jis taip rūpinasi visa žeme, jog netrukus įsikiš ir nebeleis žmonėms jos niokoti bei padarys ją tokią, kokią buvo sumanęs iš pradžių (Pradžios 1:26-28; Apreiškimo 11:18). Sunku net įsivaizduoti, kokia graži tuomet bus Kalifornijos įlanka! Jai apibūdinti žodis „įspūdinga“ greičiausiai bus per silpnas.

[Iliustracija 25 puslapyje]

Finvalas

[Iliustracija 25 puslapyje]

Barzdakirmiai

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 24 puslapyje]

Vaizdas iš palydovo: NASA/The Visible Earth (http://visibleearth.nasa.gov/); rifas: © Dirscherl Reinhard/age fotostock

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 25 puslapyje]

Pakrantė: Mexico Tourism Board; banginis: © Mark Jones/age fotostock; barzdakirmiai: © Woods Hole Oceanographic Institution