Kodėl daugelį apima neviltis

Pastaruoju metu dėl visame pasaulyje vykstančių neigiamų pokyčių dažnas į ateitį žvelgia su baime. Daugėja miestų, kur žmonės sekami stebėjimo kameromis. Terorizmo grėsmė ne vieną judrų oro uostą pavertė kone karine baze. Vis daugiau vagių ir pedofilų, naudodamiesi internetu, medžioja nieko neįtariančias aukas. Užterštumas, beatodairiškas miškų kirtimas, augalijos ir gyvūnijos nykimas, visuotinis atšilimas kelia grėsmę gyvybei žemėje.

MŪSŲ prosenelių ir senelių laikais tokie dalykai buvo tiesiog neįtikėtini, tačiau dabar jie tapo bauginančia kasdienybe. Ne veltui daugelis svarsto, kas vyksta pasaulyje ir koks gyvenimas ateityje laukia jų pačių bei jų vaikų. Gal ateina laikas, kai iš baimės nebelipsime į autobusą, traukinį, lėktuvą? Kai taip kyla kainos ir vis labiau senka gamtos ištekliai, ar būsimos kartos bepajėgs susimokėti už gerą sveikatos priežiūrą, kokybišką maistą, įpirkti užtektinai kuro?

„Pagalvojus apie ateitį darosi tiesiog kraupu“, — pasakė Kanados sveikatos apsaugos ministras, turėdamas omenyje didėjančias sveikatos priežiūros kainas. Pavojaus varpai skamba ir dėl maisto bei kuro. Kodėl? Kai kurios šalys, kad būtų kuo mažiau priklausomos nuo iškastinio kuro, investuoja didžiules sumas į biologinio kuro, pavyzdžiui, etanolio, kuris gaunamas iš augalų, gavybą. Vadinasi, dėl to, ką išaugina žemė, žmogaus skrandžiui pirmą kartą istorijoje tenka varžytis su automobilio kuro baku. Tai sukelia infliaciją ir ją žmonės jau pajuto didėjant maisto produktų kainoms.

Maža to, vis didesnis darosi atotrūkis tarp turtingųjų bei vargšų ir tai dar labiau paaštrina įtampą tarp įvairių visuomenės sluoksnių. „XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje greta sparčiai augančio pragyvenimo lygio egzistuoja baisus nepriteklius, — pranešama Pasaulinės sveikatos organizacijos ataskaitoje. — Keliose iš skurdžiausių šalių vidutinė gyvenimo trukmė jau pasidarė perpus mažesnė nei turtingiausiose šalyse.“ Pagrindinės viso to priežastys yra ligos ir socialinė bei ekonominė suirutė politiškai nestabiliose valstybėse.

O prie šios pasaulį užgriuvusios negandų virtinės pridėjus visuotinį atšilimą, galintį vis daugiau planetos paviršiaus paversti dykuma ir dar labiau išbalansuoti orus, darosi aišku, kodėl daugelis žmonių, sekančių pasaulio įvykius, nerimauja dėl rytojaus. Žurnale Bulletin of the Atomic Scientists, kurio leidėjai pasuka vadinamojo Pasaulio pabaigos laikrodžio rodykles, prognozuojama niūri ateitis. Tai siejama su „vis didėjančiu [visuotinio atšilimo] poveikiu, sukeliančiu grandininę reakciją sudėtingose žemės ekosistemose“.

Ar mūsų perspektyvos tikrai tokios liūdnos, kaip atrodo? Nejau visas viltis kada nors gyventi geriau turėtume sudėti tik į verslininkus, politikus, religijos veikėjus ir mokslininkus? „O kas belieka? — kai kurie paklaus. — Patys prisivirėme košės, patys turime ją ir išsrėbti.“ Kitų manymu, iš viso to rasti išeitį tiesiog ne žmogaus galioje, ir tik Dievas pajėgus užtikrinti mums saugų ir ramų gyvenimą. Jei tai tiesa, kaip mums įsitikinti, kad Dievui rūpime ir kad jis mus apsaugos nuo mūsų pačių? Atsakymai — tolesniuose puslapiuose.

[Anotacija 3 puslapyje]

Nejau visas viltis kada nors gyventi geriau turėtume sudėti tik į verslininkus, politikus, religijos veikėjus ir mokslininkus?