Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kodėl visko tiesiog neužbaigus?

Kodėl visko tiesiog neužbaigus?

Jaunimas klausia

Kodėl visko tiesiog neužbaigus?

Kasmet nusižudyti bando milijonai jaunuolių. Tūkstančiams viskas baigiasi mirtimi. Kadangi iš gyvenimo pasitraukia tiek jaunimo, „Atsibuskite!“ leidėjai mano, kad svarbu aptarti šią temą.

„GERIAU man mirti, negu gyventi.“ Kas pasakė šiuos žodžius? Tas, kuris netiki Dievo? Kuris Dievo išsižadėjo? Nuo kurio Dievas nusigręžė? Nei viena, nei antra, nei trečia. Taip kalbėjo dievobaimingas, bet į neviltį puolęs Jona * (Jonos 4:3). Biblijoje neminima, kad Jona būtų rengęsis nusižudyti. Vis dėlto šie jo nusivylimo kupini žodžiai atspindi skaudžią tikrovę: netgi Dievo tarnus kartais gali prislėgti sielvartas (Psalmyno 34:20 [34:19, Brb]).

Kai kuriuos jaunuolius apima tokia juoda neviltis, jog jie nebemato prasmės toliau gyventi. Dažnas jaučiasi kaip šešiolikmetė Laura, * kuri sako: „Ne vienerius metus mane vargina depresija — tai užeina, tai praeina. Neretai pagalvoju apie savižudybę.“ Jei pažįsti žmogų, norintį pasitraukti iš gyvenimo, o gal net pats apie tai pamąstai, ką galėtum daryti? Iš pradžių pasvarstykime, kodėl apskritai kyla tokios mintys.

Kas už liūdesio slypi

Kaip iš viso gali ateiti mintis atimti sau gyvybę? Priežasčių būna įvairių. Viena, gyvename „sunkiais laikais“, ir daugybė paauglių kasdien patiria didžiulę įtampą (2 Timotiejui 3:1). Be to, dėl žmogiško netobulumo kai kurie savyje bei aplink temato ydas ir blogį ir vien apie tai galvoja (Romiečiams 7:22-24). Kartais taip mąstyti jie gali pradėti, jei yra ar buvo skriaudžiami. O kitąsyk — ir dėl kokių sveikatos problemų. Įsidėmėtina, kad vienoje šalyje, apytikriais duomenimis, daugiau kaip 90 procentų nusižudžiusiųjų sirgo vienokia ar kitokia psichine liga. *

Maža to, nė vienas nesame apsaugotas nuo nelaimės. Biblijoje rašoma, kad „visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina“ (Romiečiams 8:22). Vadinasi, kenčia ir jaunimas. Ypač skaudžiai jaunuolius gali paveikti:

▪ giminaičio, draugo ar naminio gyvūnėlio mirtis;

▪ nesutarimai šeimoje;

▪ nesėkmės moksle;

▪ nelaiminga meilė;

▪ patiriama skriauda (pavyzdžiui, smurtas ar seksualinė prievarta).

Tiesa, anksčiau ar vėliau vieną ar kitą iš čia paminėtų išgyvenimų patiria kone visi jaunuoliai. Tačiau kodėl vieniems pakelti gyvenimo audras sekasi lengviau nei kitiems? Pasak specialistų, kovoti nesiima paprastai tie jaunuoliai, kurie jaučiasi bejėgiai ir neturį vilties. Kitaip tariant, jie nemano, kad sugebės kaip nors išsivaduoti iš savo bėdų, ir nemato jokių prošvaisčių. Dr. Katlina Makoj Atsibuskite! bendradarbiui pasakė: „Neretai tokie jaunuoliai mirti visai nenori. Jie tetrokšta, kad liautųsi skausmas.“

Išeities nėra?

Gal ir tu pažįsti ką nors, kas nori, kad „liautųsi skausmas“, — ir netgi taip stipriai, jog pareiškia nenorįs gyventi. Kaip tokiu atveju galėtum padėti?

Jeigu tavo draugas tiek prislėgtas, kad galvoja apie mirtį, paskatink jį ieškoti pagalbos. Po to, kad ir kaip jis sureagavo į tavo paraginimą, pasikalbėk su galinčiu padėti suaugusiuoju. Ir nesijaudink, jog iširs jūsų draugystė. Taip tik parodysi esąs tikras draugas (Patarlių 17:17, Brb). Gal net išgelbėsi jam gyvybę!

O jeigu mintis pasitraukti iš gyvenimo yra kilusi tau pačiam? „Prašyk pagalbos, — ragina dr. Makoj. — Kaip jautiesi, pasipasakok tėvams, kokiam giminaičiui, draugui, mokytojui, dvasininkui — žodžiu, žmogui, kuris rimtai į tave žiūrės, dėmesingai išklausys ir padės kitiems tavimi besirūpinantiems žmonėms suprasti, ką nori pasakyti.“

Išsikalbėdamas nieko neprarasi, bet pasieksi daug. Štai vienas pavyzdys iš Biblijos. Sykį teisusis Jobas guodėsi: „Mano siela pavargo nuo gyvenimo“ (Brb). Bet paskui pridūrė: „Išliesiu savo skundą, išsakysiu savo širdies kartėlį“ (Jobo 10:1). Jobą slėgė širdgėla, ir jis jautė, kad jam būtina išsikalbėti. Tau irgi palengvės, jei širdį atversi kokiam brandžiam draugui.

Nevilties kamuojami krikščionys turi dar vieną pagalbos šaltinį — bendruomenės vyresniuosius (Jokūbo 5:14, 15). Žinoma, vien papasakojus apie savo bėdas jos neišnyks. Tačiau pokalbis gali padėti blaiviai jas įvertinti, o patikimo klausytojo parama, galimas dalykas, pasirodys besanti kaip tik tai, ko reikėjo, kad rastum išeitį.

Gyvenimas nestovi vietoje

Kada prislegia kokia bėda, atmink: kad ir kokia beviltiška padėtis atrodytų, ilgainiui viskas pasikeis. Psalmininkas Dovydas, pats daug vargo patyręs, guodėsi maldoje: „Aš aimanų nuvargintas kasnakt ašaromis laistau savo lovą ir verksmu drėkinu savo guolį“ (Psalmyno 6:7 [6:6, Brb]). Tačiau kitoje psalmėje jau rašė: „Tu pavertei mano liūdesį džiugesiu“ (Psalmyno 30:12 [30:11, Brb]).

Dovydas iš patirties žinojo, kad bėdos ateina ir praeina. Tiesa, kai kurios atrodo nepakeliamos — bent jau kol kas. Tačiau apsišarvuok kantrybe. Viskas keičiasi ir dažnai į gera. Būna, kad palengvėjimas ateina taip, kaip nė nesitikėjai. O gal pats rasi tokią išeitį, apie kurią net nepagalvojai. Esmė ta, kad tave slegiantys sunkumai nelieka tokie pat visą laiką (2 Korintiečiams 4:17).

Maldos vertė

Svarbiausias klausytojas tau pasiekiamas per maldą. Gali melstis kaip Dovydas: „Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, išmėgink mane ir perprask mano mintis. Pažiūrėk, ar neinu klystkeliu, ir vesk mane amžinuoju keliu“ (Psalmyno 139:23, 24).

Tačiau malda nėra koks vaistas nuo streso. Melsdamasis iš tikrųjų bendrauji su savo dangiškuoju Tėvu, kuris ragina tave ‘išlieti savo širdį’ (Psalmyno 62:9 [62:8, Brb]). Apmąstyk kelias svarbias tiesas apie Dievą:

▪ jis gerai žino, kodėl sielvartauji (Psalmyno 103:14);

▪ pažįsta tave geriau, nei tu pats (1 Jono 3:20);

▪ jis tavimi rūpinasi (1 Petro 5:7);

▪ naujajame pasaulyje Dievas „nušluostys kiekvieną ašarą“ nuo tavo akių (Apreiškimo 21:4).

Jei priežastis — sveikatos problema

Kaip jau minėjome, mintys apie savižudybę dažnai kyla tiems, kurie serga kokia nors liga. Jeigu ir tave alina kokia negalia, nesigėdyk kreiptis pagalbos. Pats Jėzus pripažino, kad ligoniams reikia gydytojo (Mato 9:12). Gera žinoti, jog daugelis ligų gydymui pasiduoda. O gydydamasis galbūt pasijusi kur kas geriau.

Biblijoje žadama, kad Dievo naujajame pasaulyje „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu’“ (Izaijo 33:24, Brb). O dabar iš visų jėgų stenkis nepasiduoti gyvenimo sunkumams. Vokietijoje gyvenanti Haidi taip ir daro. „Kartais dėl depresijos jausdavausi tokia prislėgta, jog norėjau tik numirti, — sako ji, — tačiau šiuo metu gyvenimas yra stojęs į savo vėžes, nes atkakliai meldžiuosi ir vartoju vaistus.“ Ir tavo gyvenimas gali susitvarkyti! *

Kitame rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnyje aptarsime, kaip ištverti, kai nusižudo brolis arba sesuo

Daugiau rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galima rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype

[Išnašos]

^ pstr. 5 Vardai pakeisti.

^ pstr. 7 Tačiau svarbu žinoti, kad dauguma jaunuolių, sergančių psichine liga, prieš save rankos nekelia.

^ pstr. 33 Daugiau informacijos, kaip kovoti su slogia nuotaika, rasi 2001 m. rugsėjo 8 d. Atsibuskite! numerio „Paaugliai kenčia nuo depresijos. Kaip jiems padėti?“ ir 2004 m. sausio 8 d. numerio „Ką verta žinoti apie nuotaikos sutrikimus?“ įžanginiuose straipsniuose.

PAMĄSTYK

▪ Sakoma, kad savižudybė neišsprendžia problemų; jos tiesiog sukraunamos ant kito pečių. Kaip šie žodžiai pasitvirtina?

▪ Kam gali išsikalbėti, jei slegia didžiulis nerimas?

[Rėmelis/iliustracija 29 puslapyje]

ŽODIS TĖVAMS

Nerimą kelia tai, jog kai kuriose šalyse daugėja jaunuolių savižudybių. Pavyzdžiui, Lietuvoje 16—29 metų amžiaus gyventojų grupėje tarp mirties priežasčių savižudybės užima antrąją vietą. O Jungtinėse Valstijose per pastaruosius du dešimtmečius savižudybių skaičius tarp 10—14 metų amžiaus paauglių padvigubėjo. Didžiausią rizikos grupę sudaro jaunuoliai, kurie serga psichine liga, kurių giminėje buvo nusižudžiusiųjų arba jie patys yra mėginę žudytis. Štai keli pavojaus signalai, rodantys, kad jaunuolis galbūt ketina pasitraukti iš gyvenimo:

▪ atsiriboja nuo šeimos ir draugų;

▪ pakinta jo valgymo, miego įpročiai;

▪ nustoja domėtis anksčiau patikusia veikla;

▪ akivaizdžiai pasikeičia jo asmenybė;

▪ ima piktnaudžiauti kvaišalais ir alkoholiu;

▪ dalija jam brangius asmeninius daiktus;

▪ kalba apie mirtį arba jį traukia su mirtimi susiję dalykai.

Dr. Katlina Makoj žurnalui Atsibuskite! pasakė, kad viena didžiausių klaidų, kurias daro tėvai, — minėtų požymių nepaisymas. „Niekam nemalonu galvoti, kad su jų vaiku gali būti kažkas negerai, — aiškina ji, — todėl kai kurie tėvai atsisako tuo patikėti. Jie tikina save: „Dabar jam toks tarpsnis“, „Praeis“ arba „Ji visada per jautriai reaguoja į viską“. Taip mąstyti pavojinga. Į bet kokias užuominas dera žiūrėti rimtai.“

Nesigėdykite ieškoti pagalbos savo vaikui, sergančiam sunkia depresija ar kita psichine liga. O jeigu įtariate, kad jis ketina nusižudyti, paklauskite jį apie tai. Nuomonė, jog kalbėdami su vaiku apie savižudybę tik pastūmėsime jį tai padaryti, yra klaidinga. Daugeliui jaunuolių palengvėja, kai tėvai apie tai prakalba. Tad jei vaikas prisipažįsta galvojantis apie savižudybę, išklauskite, ar jis jau yra ją suplanavęs, ir jeigu taip, kiek detaliai. Kuo smulkiau vaikas yra viską apgalvojęs, tuo greičiau ir ryžtingiau turite veikti. *

Nemanykite, kad depresija praeis savaime. O jeigu ir atrodo, jog vaikui išties pagerėjo, tai dar nereiškia, kad problema išspręsta. Pasak kai kurių specialistų, šis laikotarpis pats pavojingiausias. Kodėl? „Kada paauglys kenčia nuo sunkios depresijos, jis gali būti pernelyg nusilpęs emociškai, kad nusižudytų, — aiškina dr. Makoj. — Tačiau, depresijai kiek atslūgus, ryžto gali atsirasti.“

Kaip tragiška, kad neviltis kai kuriuos jaunuolius paskatina pasitraukti iš gyvenimo! Tad, kreipdami dėmesį į pavojaus signalus ir greit į juos reaguodami, tėvai bei kiti rūpestingi suaugusieji ‘paguos nuliūdusiuosius’ ir jaunuoliams pasirodys esą tikra užuovėja (1 Tesalonikiečiams 5:14, Vl).

[Išnaša]

^ pstr. 55 Be to, pasak specialistų, savižudybės tikimybė ypač padidėja, jeigu namuose yra vaistų, kurių didesnis kiekis gali būti mirtinas, arba užtaisytų ir lengvai prieinamų šaunamųjų ginklų. Turėdamas omenyje pastaruosius, JAV savižudybių prevencijos centras rašo: „Nors dauguma, jų pačių žodžiais tariant, šaunamąjį ginklą namuose laiko dėl „saugumo“ ar „savigynos“, 83 procentai jo panaudojimo atvejų, kurie baigiasi mirtimi, yra savižudybės, ir dažniausiai nusižudo ne ginklo savininkas.“

[Iliustracija 28 puslapyje]

Svarbiausias klausytojas tau pasiekiamas per maldą