Kada savigyna pateisinama?
Biblijos požiūris
Kada savigyna pateisinama?
VIDURNAKTĮ jus netikėtai pažadina triukšmas ir žingsniai. Kažkas įsilaužė į jūsų namus. Širdis daužosi iš baimės, ir jūs karštligiškai galvojate, ką daryti.
Taip gali atsitikti kiekvienam iš mūsų. Nusikaltimai, netgi smurtiniai, dabar daromi visur — ne tik vienoje kitoje šalyje arba didmiestyje. Įsibaiminę daugelis bando apsisaugoti įsigydami ginklų arba mokydamiesi kovos meno. Kai kur valdžios yra priėmusios įstatymus, suteikiančius piliečiams teisę savisaugai naudotis šaunamaisiais ar kitokiais ginklais. Bet kas tuo klausimu sakoma Biblijoje? Ar apskritai pateisinama jėga ginti save arba savo šeimą?
Dievas nekenčia smurto
Biblija smerkia smurtą ir tuos, kurie jo griebiasi. Psalmininkas Dovydas apie Jehovą Dievą kalbėjo: „Kas mėgsta smurtą, to jis nekenčia iš visos širdies“ (Psalmyno 11:5). Už smurtą ir kraujo praliejimą Dievas nubaudė ne vieną senovės tautą, tarp jų ir savąją (Joelio 4:19 [3:19, Brb]; Michėjo 6:12; Nahumo 3:1, Brb). Pagal Izraeliui duotą įstatymą, netgi aplaidumas, dėl kurio žūdavo žmogus, buvo laikomas sunkiu nusikaltimu (Pakartoto Įstatymo 22:8).
Biblija ragina siekti tarpusavio taikos kiekvieną dieną ir taip vengti galimų konfliktų. Smurtinius veiksmus dažniausiai išprovokuoja pikti žodžiai. Biblijoje sakoma: Patarlių 26:20, Vl). Ramus elgesys dažnai sušvelnina pyktį ir apsaugo nuo smurto. Apaštalas Paulius rašė: „Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis“ (Romiečiams 12:18).
„Nebesant malkų, ugnis išgęsta, be kurstytojų vaidai pasiliauja“ (Kai jums grasina
Jei siekiate taikos, tai dar negarantuoja, kad niekada nepatirsite smurto. Jo aukomis per visą žmonijos istoriją ne kartą yra tapę ir ištikimi Dievo garbintojai (Pradžios 4:8; Jobo 1:14, 15, 17). Tad ką žmogui daryti, jeigu jam grasina ginkluotas plėšikas? Jėzus mokė: „Nesipriešink piktam [žmogui]“ (Mato 5:39). Taip pat sakė: „Kas atima iš tavęs apsiaustą, atiduok jam ir tuniką“ (Luko 6:29, Brb). Jėzus leido suprasti, kad turtui apsaugoti nedera naudoti ginklo. Užpultas ginkluoto plėšiko išmintingas žmogus nesipriešins ir atiduos, ką turi. Juk gyvybė daug brangesnė už turtą!
Tačiau ką daryti, jei užpuolikas kėsinasi į gyvybę? Šį klausimą nušviečia vienas įstatymas, Dievo duotas senovės Izraeliui. Jei vagį pagaudavo ir užmušdavo dieną, jį nužudęs žmogus būdavo apkaltinamas žmogžudyste. Šitoks įstatymas, matyt, paaiškinamas tuo, kad vagystė nebuvo nusikaltimas, už kurį taikoma mirties bausmė; be to, dieną vagį galima atpažinti ir patraukti atsakomybėn. Tačiau žmogus, įsibrovėlį užmušęs naktį, galėjo būti pripažintas nekaltu, nes tamsoje sunku matyti, ką tas daro, ir suprasti, kokiais tikslais atėjo. Todėl namų šeimininkas pagrįstai galėjo manyti, kad jo šeimai gresia pavojus, ir gintis (Išėjimo 22:1, 2 [22:2, 3, Brb]).
Taigi Biblija duoda suprasti, jog asmuo gali gintis arba ginti savo šeimą, jeigu kas grasina smurtu. Jis gali atremti smūgius, surišti ar kaip kitaip sutramdyti užpuoliką ar net smogti, kad apsvaigtų arba būtų sužalotas ir nebepajėgtų grumtis. Tokių veiksmų tikslas — sustabdyti užpuoliką. Jei taip susiklosčius aplinkybėms jis sunkiai sužeidžiamas arba užmušamas, tokia mirtis bus laikoma atsitiktine, o ne tyčine.
Geriausia apsauga
Taigi akivaizdu, kad būna aplinkybių, kai savigyna, jei neperžengiamos sveiko proto ribos, pateisinama. Žmonės turi teisę apsiginti ir apginti savo artimuosius nuo smurto ir nuo mirtino pavojaus. Kai nėra galimybės pabėgti, imtis būtinų savigynos priemonių Biblija nedraudžia. Vis dėlto būtų išmintinga daryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad vengtume aplinkybių, kurios gali baigtis smurtu (Patarlių 16:32).
Biblija skatina visada ‘ieškoti ramybės ir vytis ją’ (1 Petro 3:11). Tai tikrai veiksmingas patarimas, kuris padeda gyventi taikiai.
AR ŽINOTE?
▪ Kodėl turime vengti smurto? (Psalmyno 11:5)
▪ Kaip elgtis išmintinga, kai kėsinamasi į mūsų turtą? (Patarlių 16:32; Luko 12:15)
▪ Kokia nuostata padeda išvengti pavojaus konfliktinėje situacijoje? (Romiečiams 12:18)
[Anotacija 11 puslapyje]
Biblija duoda suprasti, jog asmuo gali gintis arba ginti savo šeimą, jeigu kas grasina smurtu