Jaunimas klausia

Kaip ištverti, kai nusižudo brolis ar sesuo?

Tą dieną tėtės žodžiai Karinos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. „Šeilos nebėra“, — tiek tesugebėjo jis ištarti. Jiedu apsikabino, abu mėgindami suprasti tą, rodos, tokį beprasmišką poelgį. Karinos sesuo nusižudė. *

KADA miršta jaunuolis, geriausių ketinimų vedami guodėjai visą dėmesį neretai skiria tėvams. Jie klausia mirusiojo brolių arba seserų: „Kaip tėtis ir mama jaučiasi?“, bet dažnas nepagalvoja paklausti: „O kaip jautiesi tu?“ Ne veltui kažkas yra pasakęs, jog nusižudžiusiojo broliai bei seserys yra tie gedintieji, kuriuos visi pamiršta paguosti.

Tyrimai rodo, kad mažiems vaikams brolio arba sesers mirtis — didžiulis sukrėtimas. „Ta skaudi netektis labai stipriai atsiliepia vaiko sveikatai, elgesiui, pažangumui, savigarbai, vystymuisi“, — rašo dr. P. Gil Vait knygoje Sibling Grief—Healing After the Death of a Sister or Brother.

Vyresniems vaikams irgi lieka gilūs emociniai randai. Įžangoje minėtai Karinai buvo dvidešimt dveji, kai nusižudė jaunesnė sesuo Šeila. Vis dėlto kartais Karinai atrodė, kad nebeištvers. „Negalėčiau sakyti, jog kentėjau labiau nei tėvai, — aiškina mergina, — tačiau pakelti sielvartą, manyčiau, man sekėsi sunkiau nei jiems.“

Gal ir tu, kaip Karina, netekai brolio arba sesers? Jeigu taip, ko gero, jautiesi kaip psalmininkas Dovydas, kuris parašė: „Esu varge, visai sulinkęs, vaikštau nusiminęs visą dieną“ (Psalmyno 38:6, Brb). Kaip ištverti sielvartą?

„O jei tik...“

Po brolio ar sesers savižudybės tave gali prislėgti didžiulės kaltės jausmas. „O jei tik būčiau elgęsis kitaip, jis dabar būtų gyvas“, — galbūt kremtiesi. Ir išties gali atrodyti, jog tiesos šiuose žodžiuose yra. Tuo nė kiek neabejojo Krisas, kuriam buvo dvidešimt vieneri, kai nusižudė aštuoniolikmetis brolis. „Aš buvau paskutinis, kalbėjęsis su broliu, — prisimena Krisas, — todėl maniau, jog tiesiog privalėjau pastebėti, kad su juo kažkas negerai.  Vis svarsčiau: „O jei tik būčiau buvęs draugiškesnis, gal jis būtų išsipasakojęs.“

Kaltės jausmas dar smarkiau graužė Krisą, kai pagalvodavo apie jųdviejų nesutarimus. „Raštelyje, kurį jis paliko prieš mirtį, buvo parašyta, kad galėjau būti jam geresnis brolis, — sielojosi Krisas. — Nors žinojau, kad jis tai parašė emocijų užvaldytas, jo žodžiai iki šiol neduoda ramybės.“ Neretai skausmas dar paaštrėja prisiminus, jog ne kartą esate vienas kitam prikalbėję nemalonių žodžių. „Dažnas brolio ar sesers gedintis jaunuolis yra prisipažinęs, kad niekaip negali sau atleisti dėl jųdviejų barnio, vykusio prieš daugelį mėnesių ar net metų iki tragedijos“, — žurnalui Atsibuskite! teigė jau minėta dr. Vait.

Jeigu kaltini save dėl brolio ar sesers savižudybės, pamąstyk: „Ar kas sugebėtų visur ir visada sukontroliuoti kito žmogaus veiksmus?“ Karina sako: „Pašalinti kančias, nuo kurių tas žmogus stengėsi pabėgti, ir sulaikyti jį nuo to baisaus būdo, kurį jis pasirinko savo kančioms nutraukti, — ne tavo jėgoms.“

O jeigu, regis, niekaip nesugebi pamiršti kadaise broliui ar sesei ištartų kandžių ar šiurkščių žodžių? Pažvelgti į viską kitomis akimis gali padėti Biblija. Joje rašoma: „Mes visi dažnai nusižengiame. Kas nenusideda kalbėdamas, tas yra tobulas žmogus“ (Jokūbo 3:2; Psalmyno 130:3). Vis grįždamas mintimis prie tų akimirkų, kai žodžiu ar poelgiu įskaudinai savo brolį arba sesę, tik dar labiau aitrinsi savo širdgėlą. Kad ir kokie slogūs būtų tie prisiminimai, žinok: brolis ar sesuo nusižudė tikrai ne dėl tavo kaltės. *

Kaip ištverti

Kiekvienas žmogus sielvartauja savaip. Vieni neslepia ašarų — ir čia nieko bloga. Biblijoje rašoma, kad Dovydas, išgirdęs apie sūnaus Amnono mirtį, „verkė karčiomis ašaromis“ (2 Samuelio 13:36). Netgi Jėzus pravirko, matydamas, kaip jo draugo Lozoriaus mirtis sukrėtė aplinkinius (Jono 11:33-35).

Kita vertus, kai kurių emocijos prasiveržia ne iškart — ypač jei mirtis buvo netikėta. „Viduje viskas tarsi sustingo, — prisimena Karina. — Kurį laiką vaikščiojau it apdujus.“ Tokia reakcija broliui ar sesei pasitraukus iš gyvenimo gana dažna. „Savižudybė — skaudus smūgis, — žurnalui Atsibuskite! pasakė dr. Vait, — tad iš pradžių žmogus turi nuo jo atsikvošėti, o tik paskui ateina netekties suvokimas ir sielvartas. Kai kurie psichoterapeutai stengiasi priversti gedinčiuosius išsiverkti ir išsilieti, kai jie dar tam nepasirengę ir tebėra šoko ištikti.“

Susitaikyti su brolio ar sesers mirtimi reikės laiko, ir tai suprantama, ypač turint omenyje, kaip tai atsitiko. „Mūsų šeima lyg ta vaza, kuri suskilo ir vėl buvo suklijuota, — sako Krisas. — Todėl dabar net  ir menkesnių bėdų slegiamiems atsilaikyti sunkiau.“ Kad būtų lengviau ištverti, pamėgink pritaikyti šiuos patarimus:

▪ susidaryk sąrašą paguodos teikiančių Biblijos eilučių ir jį kasdien, nors po sykį, vis paskaitinėk (Psalmyno 94:19);

▪ pasikalbėk su atjaučiu ir tave išklausyti pasirengusiu žmogumi. Išsipasakojus skausmas gali kiek atlėgti (Patarlių 17:17, Brb);

▪ mąstyk apie Dievo duotą prikėlimo pažadą (Jono 5:28, 29).

Pernelyg nepasiduoti sielvartui tau galbūt padės, jei rašysi dienoraštį, bent jau kurį laiką. Pamėgink tai pasinaudodamas čia pateiktu rėmeliu.

Nė neabejok: „Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską“ (1 Jono 3:20, Brb). Jis geriau už bet kokį žmogų žino, kokie veiksniai ir kokios aplinkybės sukėlė kančias tavo broliui ar sesei. Be to, pažįsta tave — geriau nei tu pats (Psalmyno 139:1-3). Būk tikras — jis supranta, ką išgyveni. Kai skausmas darosi nepakeliamas, prisimink Psalmyno 55:23 (55:22, Brb) užrašytus žodžius: „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir jis tave palaikys; teisiajam palūžti jis niekada neleidžia.“

Paguoda gedintiems

Daugiau informacijos, kaip ištverti artimojo netektį, rasi Jehovos liudytojų išleistoje brošiūroje „Kai miršta artimas žmogus“ (yra anglų, rusų ir kitomis kalbomis).

Daugiau rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galima rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype

[Išnašos]

PAMĄSTYK

▪ Kam galėtum išsikalbėti, jeigu jauti, kad iš skausmo plyšta širdis?

▪ Kaip galėtum padėti jaunuoliui, kuris sielvartauja dėl artimojo mirties?

[Rėmelis 20 puslapyje]

Jeigu mintis išliesi popieriuje, sielvartą ištverti gali būti daug lengviau. Turėdamas tai omenyje, pabaik sakinius ir atsakyk į klausimus.

▪ Trys malonūs prisiminimai apie mano brolį arba sesę:

1 ․․․․․

2 ․․․․․

3 ․․․․․

▪ Ką būčiau pasakęs sesei arba broliui, kol buvo gyvas:

․․․․․

▪ Ką pasakytum vaikui, kaltinančiam save dėl vyresnio brolio ar sesers mirties?

․․․․․

▪ Kuri iš nurodytų Šventojo Rašto eilučių tave labiausiai paguodžia ir kodėl?

□ „Viešpats arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius“ (Psalmyno 34:19 [34:18, Brb]).

□ „Jis nepaniekino ir nesibodėjo prislėgtojo bėdos; jis nepaslėpė nuo jo savo veido, bet kai jis šaukėsi pagalbos, jo klausėsi“ (Psalmyno 22:24, Jr).

□ „Ateina valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo [Jėzaus] balsą ir išeis“ (Jono 5:28, 29, Jr).