Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Kas pasidarė mano vaikui?“

„Kas pasidarė mano vaikui?“

„Kas pasidarė mano vaikui?“

Kai Skoto ir Sandros * penkiolikmetė dukra įėjo į kambarį, jie tiesiog apstulbo. Jos anksčiau šviesūs plaukai dabar buvo ryškiai raudoni! Dar labiau tėvus apstulbino dukros pasiaiškinimas:

— Ar mes tau leidome dažyti plaukus?

— Na, jūs niekada nesakėte, kad man to negalima.

— O kodėl mūsų nepasiklausei?

— Žinojau, kad neleisite!

KAIP Skotas ir Sandra patvirtintų, paauglystė — neramus metas ne tik patiems jaunuoliams, bet ir jų tėvams. Iš tikrųjų, kai vaikas įžengia į paauglystę, daug tėčių ir mamų būna visiškai nepasirengę staigiems ir dideliems pokyčiams. „Dukra nei iš šio, nei iš to pasikeitė, — prisimena Barbara iš Kanados. — Stebėjausi, kas pasidarė mano vaikui. Atrodė, tarsi mums bemiegant ją būtų kas pakeitęs kita!“

Barbaros patirtis tikrai nėra išskirtinė. Štai ką žurnalui Atsibuskite! papasakojo tėvai iš viso pasaulio:

„Paauglystėje sūnus staiga pradėjo daugiau pasitikėti savimi ir labiau abejoti mūsų autoritetu“ (Lija, Didžioji Britanija).

„Dukros ėmė labiau drovėtis, ypač dėl savo išvaizdos“ (Džonas, Gana).

„Sūnus panoro sprendimus priimti pats. Jis nebenorėjo, kad jam nurodinėčiau, ką daryti“ (Selina, Brazilija).

„Dukra ėmė spyriotis, kai norėdavome ją apkabinti ar pabučiuoti“ (Andru, Kanada).

„Mūsų berniukai pasidarė atžaresni. Užuot sutikę su mūsų sprendimais, dėl jų abejodavo ir ginčydavosi“ (Stivas, Australija).

„Dukra pradėjo slėpti savo jausmus. Ji užsisklendė savo pasaulėlyje ir susierzindavo, jei bandydavau į jį patekti“ (Džoana, Meksika).

„Vaikai tapo uždaresni ir troško daugiau privatumo. Dažnai jie mieliau norėdavo būti su draugais nei su mumis“ (Danielius, Filipinai).

Jei ir jūsų vaikas yra paauglys, galbūt kai kurios čia išsakytos mintys atspindi kaip tik tai, ką patiriate patys. Jeigu taip, neabejokite: jūs nesate palikti be pagalbos. Suprasti šį su jumis gyvenantį „nepažįstamąjį“ — paauglį sūnų ar dukrą — tikrai įmanoma. Jums gali padėti Biblija. Kaip?

Išmintis ir supratimas

Biblijos patarlė sako: „Įgyk išminties, įgyk supratimo!“ (Patarlių 4:5). Turint šeimoje paauglį, abi šios savybės tėvams būtinos. Supratimo reikia, kad įžvelgtumėte, kas slypi už vaiko elgesio, ir suvoktumėte, kaip jis jaučiasi. O išmintis būtina, kad sugebėtumėte tinkamai vadovauti paaugliui, kol jis suaugs ir taps brandžiu žmogumi.

Neapsigaukite, kai atrodo, jog praraja tarp jūsų ir jūsų sūnaus arba dukters vis didėja. Iš tikrųjų paaugliams reikia — ir jie netgi nori, — kad šiuo nelengvu gyvenimo tarpsniu tėvai juos palaikytų. Kaip supratimas ir išmintis gali padėti jums suteikti tokią paramą savo vaikams?

[Išnaša]

^ pstr. 2 Vardai šiuose straipsniuose pakeisti.