Medžiai, kurie auga vandenyje

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

Jose prieglobstį randa daugelis nykstančių rūšių žinduolių, paukščių ir roplių. Jos saugo aplinką filtruodamos iš vandens teršalus. Pietų Floridoje (JAV) jos gyvybiškai svarbios kokiems 75 procentams žuvų, gaudomų žvejų mėgėjų, ir 90 procentų žvejojamų komerciniams tikslams. Taip pat jos atlieka užtvaros funkciją — sergsti pakrantes, kad jų nenuniokotų audros bei nepaplautų potvynių ir atoslūgių vanduo. Kas tai? Mangrovės!

MANGROVIŲ esama daugiau nei pusės atogrąžų juostos jūrų ir vandenynų pakrantėse. Tai tankūs keleto šeimų medžių ir krūmų sąžalynai. Paprastai jie veša prie kranto, potvynių užliejamoje juostoje, kur susimaišo jūros ir gėlas vanduo. Nors čia jis daug sūresnis nei pakelia dauguma augalų, mangrovėms nuo to nė kiek ne blogiau. Kaip jos tokiame vandenyje išgyvena? Ogi įvairiausiais neįprastais būdais — kartais net keliais vienu metu.

Druskinga terpė

Vienos mangrovės turi filtrus, kurie neleidžia druskoms prasiskverbti į šaknis. Šie filtrai tokie veiksmingi, kad ištroškęs keliauninkas, perlaužęs tokios mangrovės šaknį, joje gali rasti gėlo vandens. Kitų rūšių mangrovės siurbia druskingą vandenį ir druską kaupia senuose lapuose ar kitose augalo dalyse, kurios paskui nukrenta.

Dar kitos siurbia druskingą vandenį, bet druską tuoj pat pašalina, dažniausia pro specialias liaukas, esančias ant lapų. Palaižęs tokios mangrovės lapą, pajustumėte, kad jis labai sūrus. Bet būkite atsargus! Jeigu Excoecaria agallocha rūšies mangrovės lapų pieninės sultys patektų į akis, kuriam laikui galite prarasti regėjimą. Tačiau tos sultys turi ir gydomųjų savybių, tad naudojamos žaizdoms bei įgėlimams gydyti.

Kaip mangrovės išgyvena

Kad išgyventų ir vešėtų, daugumai augalų reikia, kad dirvoje būtų pakankamai oro. Tačiau ten, kur auga mangrovės, ji paprastai būna užlieta vandens. Kas gi joms padeda išgyventi? Orinės šaknys. Jos auga virš žemės ir orą gali pasisavinti tiesiai iš atmosferos. Šitos šaknys būna įvairių formų. Kai kurios išlenda iš žemės, sulinksta ir vėl sulenda atgal, išorėje palikdamos gumbuotas kupras, kiek primenančias sulenktus kelius.

Vertikaliai aukštyn auga kvėpuojamosios šaknys, arba pneumatoforai. Ramstinės koloniškosios šaknys išauga iš mangrovės kamieno apatinės dalies. O ramstinės šakotosios — iš mangrovės pagrindo ir linksta žemyn, ore lieka tik jų viršutinė dalis. Turėdamas tokią šaknų įvairovę augalas gali ne tik kvėpuoti, bet ir tvirtai laikytis minkštoje dirvoje.

Kaip mangrovės dauginasi

Mangrovė Xylocarpus granatum užaugina didžiulį apvalų vaisių, pilną netaisyklingos formos sėklų. Prinokęs jis susprogsta ir išbarsto sėklas į vandenį. Kai kurios jame plaukioja tol, kol galiausiai randa kur sudygti.

Kitų mangrovių sėklos sudygsta tebebūdamos ant medžio. Augalų pasaulyje tai visiškai  neįprasta. Šitos mangrovės užaugina sėjinukus, kurie paskui nukrenta į vandenį ir gali dreifuoti keletą mėnesių ar net visus metus.

Taip plaukiodami sėjinukai turi daugiau galimybių įsikurti jiems tinkamame sūrokame vandenyje. Kur vandenyje daug druskų ir jis tankesnis, jie plūduriuoja gulsčiomis, bet, pasiekę ne tokį sūrų, ima plūduriuoti vertikalioje padėtyje — taip atsiranda daugiau galimybių įsitvirtinti dumble.

Pasaulis pasaulyje

Mangrovės sudaro sudėtingos mitybos sistemos pagrindą. Nukritusiais lapais ir kitomis yrančiomis šių augalų liekanomis minta mikroorganizmai, o šiais — kiti gyviai. Daugeliui gyvūnų mangrovių sąžalynai yra vieta, kur jie gyvena, maitinasi, dauginasi ir augina jauniklius.

Pavyzdžiui, čia suka lizdus, ieško maisto ir migruodami sustoja poilsio šimtai įvairiausių rūšių paukščių. Vien tiktai Belizo mangrovėse jų gyvena per 500 rūšių. Be to, jose veisiasi ir maisto randa daugybė žuvų. Sundarbano mangrovių miškuose tarp Indijos ir Bangladešo jų sugaunama daugiau kaip 120 rūšių.

Taip pat mangrovėse gausu įvairiausios augalijos. Australijos rytinėje pakrantėje ant mangrovių medžių aptinkama 105 rūšių kerpių. Čia apstu paparčių, orchidėjų,  amalinių šeimos ir kitokių augalų. Išties, mangrovės labai reikalingos florai ir faunai — pradedant kerpėmis, baigiant tigrais. Naudos iš jų turi ir žmonės.

Visokeriopai naudingos žmogui

Mangrovės ne tik padeda saugoti aplinką. Jos tiesiogiai ar netiesiogiai yra daugybės žaliavų, kaip antai: medienos kurui, medžio anglies, tanino, pašarų, vaistų, šaltinis. Šis arealas tiekia ir skanėstų: žuvų, vėžiagyvių, moliuskų, medaus. Kadaise kai kurie jūreiviai netgi manė, jog austrės auga ant medžių, nes per atoslūgius lengvai galėdavo jų prisirinkti nuo mangrovių šaknų.

Be to, mangrovės tiekia žaliavų popieriaus, tekstilės, odos apdirbimo pramonei bei statyboms. Jos naudingos ir tokiems verslo sektoriams, kaip žvejyba ir turizmas.

Nors mangrovės imamos vertinti vis labiau, apskaičiuota, jog kasmet jų miškai sumažėja apie 100000 hektarų. Dažnai jie naikinami, regis, dėl rentabilesnio tų plotų panaudojimo žemės ūkiui ar namų statybai. O nemažai žmonių mangrovių pelkes laiko tiesiog dumblina, dvokiančia vieta ir uodų knibždyne, kurios geriau vengti.

Tačiau iš tikrųjų mangrovės labai vertingos ir palaiko gyvybę. Be nuostabiai funkcionuojančių orinių ir druską filtruojančių jų medžių šaknų nebūtų kai kurių sudėtingų ekosistemų. Mangrovės gyvybiškai svarbios pakrančių žvejybai, medienos apdirbimo pramonei, florai bei faunai. Jos susilpnina galingų uraganų smūgį, nes antraip šie nusineštų tūkstančių žmonių gyvybes. Be to, saugo kranto linijas nuo erozijos. Todėl tikrai galime džiaugtis mangrovių miškais!

[Rėmelis/iliustracija 24 puslapyje]

Laukinių bičių medaus beieškant mangrovėse

Didžiausi pasaulyje mangrovių miškai yra Sundarbane. Taip vadinama dalis neaprėpiamos Gango deltos, kuri skiria Indiją nuo Bangladešo. Be kitų etninių grupių, čia yra movalių, kuriems mangrovės — vienintelis pragyvenimo šaltinis. Jų amatas vienas pavojingiausių šalyje.

Movaliai yra medaus kopinėtojai. Kasmet balandį ir gegužę jie leidžiasi į rizikingą žygį — dreifuojančiose mangrovių salelėse ieško Indijos didžiųjų bičių medaus. Šios bitės užauga kone iki keturių centimetrų ilgio ir yra tokios agresyvios, kad žinoma atvejų, kai jų sugelti nugaišo net drambliai!

Dėl tokio pavojaus medaus kopinėtojai nešasi iš mangrovių augalų padarytus deglus ir bites išvaiko dūmais. Išmintingi kopinėtojai dalį bičių lizdo palieka, kad šios galėtų jį atstatyti. Taip medaus randa metų metais.

Kopinėtojams pavojų kelia ne vien bitės. Mangrovėse netrūksta krokodilų ir nuodingų gyvačių. Be to, išeinančių iš miško su medumi ir vašku jų pasaloje gali tykoti plėšikai. Tačiau patys pavojingiausi yra karališkieji bengaliniai tigrai. Šie plėšrūnai kasmet sudrasko 15—20 medaus kopinėtojų.

[Šaltinio nuoroda]

Zafer Kizilkaya/Images & Stories

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Mangrovės ir jų sėjinukai veša ten, kur daugelis augalų neišgyventų

[Šaltinių nuorodos]

Viršuje dešinėje: Zach Holmes Photography/Photographers Direct; žemiau dešinėje: Martin Spragg Photography (www.spraggshots.com)/Photographers Direct