Rašo mūsų skaitytojai

Kas laukia krikščionybės? (2007 m. vasaris) Didžioji dalis to, ką parašėte, atitinka Dievo Žodį, ir aš su jumis sutinku. Tačiau šio jūsų žurnalo numerio straipsniai mane trikdo dėl dviejų priežasčių. Viena, jūs neigiamai atsiliepiate apie kitas krikščioniškas religijas; antra, susidaro įspūdis, kad save iškeliate aukščiau kitų. Žinoma, būtų puiku, jei visi sutartume ir būtume vieno tikėjimo, bet, deja, taip nėra. Aš jokios religijos ar religinės pakraipos nelaikau geresnėmis už kitas.

S. S., Jungtinės Valstijos

„Atsibuskite!“ atsakymas. Jehovos liudytojai nėra nusistatę prieš atskirus kitą religiją išpažįstančius asmenis ir nelaiko savęs geresniais už kitus. Mes pripažįstame, jog „visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Visa tai turime omenyje, kai savo jėgas, lėšas ir laiką aukojame, kad aplankytume žmones jų namuose, pasikalbėtume su jais apie Biblijos tiesas ir apie joje užrašytą puikią viltį. Tačiau kaip Jėzus ir jo mokiniai drąsiai atskleisdavo veidmainystę bei religines apgaules, taip jų pavyzdžiu seka Jehovos liudytojai.

Kaip atsakytumėte? Anksčiau su dviem savo vaikais šią rubriką aptardavau retai. Dabar suprantu, kad tai itin veiksminga priemonė, padedanti įskiepyti Biblijos tiesas į mažųjų širdeles. Be to, ji stiprina ir mano pačios tikėjimą.

I. H., Čekija

Labai dėkoju už šią įdomią rubriką — joje randu temų asmeninėms studijoms. Viskas taip gerai apmąstyta, net iki menkiausių smulkmenų! Ieškodamas atsakymų jaučiuosi dar arčiau savo išmintingojo Tėvo, Jehovos.

A. Š., Rusija

„Jehova, aš taip noriu tau tarnauti“ (2007 m. liepa). Danielės Hol istorija sustiprino mano pasitikėjimą Jehova. Dar visai nedidukė ji nepabijojo mokykloje visiems pasakoti, jog yra Jehovos liudytoja. Nė neabejoju, kad taip daryti bus paskatinti daugelis Jehovos liudytojų vaikų.

A. R., Madagaskaras

Man devyneri. Ką tik mudvi su mama baigėme skaityti Danielės gyvenimo istoriją. Dabar suprantu, kokia laiminga esu, kad abu mano tėvai yra tiesoje, todėl man nesunku tarnauti Jehovai. Labai patiko žodžiai: „Kad ir kur gyventume, Jehova visada arti mūsų.“ Dar padarė įspūdį tai, kad Danielė, grįžusi iš mokyklos, atsisėsdavo ant lovos ir išpasakodavo Jehovai, tarsi savo tėčiui, kas tą dieną įvyko. Tai man puikus pavyzdys!

A. D., Italija

Jaunimas klausia: kodėl visada lieku nuošaly? (2007 m. liepa) Šis straipsnis toks geras! Atrodo, tarsi man parašytas. Be to, patiko, kad jame užduoti klausimai ir kad palikta vietos atsakymams. Ačiū jums. Straipsnis man labai padėjo.

K. A., Kanada