Ką daryti, kad santuoka būtų laiminga

SANTUOKĄ galima prilyginti odisėjai — kelionei su daugybe netikėtumų, tiek malonių, tiek skausmingų. Šiame neužmatomame „kelyje“ gali pasitaikyti nelauktų, kartais, regis, neįveikiamų kliūčių. Vis dėlto daug kas sėkmingai ir su džiaugsmu žengia šiuo keliu, išvengdami didesnių nesklandumų. Tad laimė santuokoje veikiau matuojama ne tuo, kiek pakilimų ir nuosmukių pasitaiko bendro gyvenimo kelyje, bet kaip poros su visu tuo tvarkosi.

Kas, jūsų manymu, gali sutuoktinių „kelionę“ padaryti sėkmingesnę ir džiaugsmingesnę? Nemažai porų suvokia, kad joms reikia vedybinio gyvenimo kelio „žemėlapio“, kuris nurodytų, kokia kryptimi eiti. Patį patikimiausią „žemėlapį“ mums duoda didžiausias autoritetas, santuokos Įkūrėjas — Jehova Dievas. Bet reikia pasakyti, kad jo įkvėptas Žodis, Šventoji Biblija, nėra koks talismanas. Tai knyga, kurioje yra praktiškų patarimų sutuoktiniams, kad jų bendras gyvenimas nusisektų ir teiktų džiaugsmo (Psalmyno 119:105; Efeziečiams 5:21-33; 2 Timotiejui 3:16).

Aptarkime kai kuriuos Šventajame Rašte pateiktus „kelio ženklus“ — pagrindinius principus, kurie gali nukreipti teisinga linkme ir jūsų santuoką padaryti sėkmingą ir laimingą.

▸ Laikykite santuoką šventa. „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6). Kūrėjas įsteigė santuoką, kai pirmąjį vyrą, Adomą, suvedė su Ieva, ir ji tapo jo žmona (Pradžios 2:21-24). Jėzus Kristus, tuo metu gyvenęs danguje, buvo to įvykio liudininkas ir patvirtino, jog, pagal Dievo sumanymą, Adomo ir Ievos santuoka turėjo būti jų patvarių santykių pradžia. Jis pareiškė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie — jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:4-6).

Žodžiais „ką tad Dievas sujungė“ Jėzus nenorėjo pasakyti, kad sutuoktiniai vienas kitam skirti Dievo. Jis turėjo omeny, jog santuoką įkūrė Dievas, ir dėl to ji turi būti laikoma šventa. *

Žinoma, nei vyras, nei žmona nenorėtų ‘būti sujungti’ tam, kad tiesiog gyventų kartu be meilės ir šilumos. Jiedu trokšta tokios sąjungos, kad abiem būtų gera. Taikydami Kūrėjo duotus praktiškus patarimus, užrašytus Biblijoje, jie galės džiaugtis laiminga santuoka.

Kadangi visi esame netobuli, nesusipratimų ir nuomonių skirtumų neišvengsime. Tačiau ar santuoka bus nusisekusi, dažniausiai lemia ne tiek sutuoktinių suderinamumas, kiek tai, kaip jie moka vienas prie kito prisitaikyti. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų santuokoje yra gebėjimas nesutarimus spręsti su meile, nes ji „visa sujungia tobulai“ (Kolosiečiams 3:14, išversta iš English Standard Version).

▸ Bendraukite pagarbiai. „Neapgalvoti žodžiai — kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų  liežuvis gydo“ (Patarlių 12:18). Tyrinėtojai priėjo prie išvados, kad dauguma pokalbių baigiasi taip, kaip prasideda. Todėl labiau tikėtina, jog pagarbiai prasidėjęs pokalbis pagarbiai ir baigsis. Ir priešingai, puikiai žinome, kaip gali būti skaudu, kai artimas žmogus pasako ką įžeidžiančio. Todėl melskite Dievą, kad padėtų jums kalbėti kilniai, pagarbiai, švelniai (Efeziečiams 4:31). „Nors pastebime vienas kito silpnybes, — sako Haruko * iš Japonijos, santuokoje išgyvenusi 44 metus, — stengiamės tiek žodžiais, tiek elgesiu parodyti, kad vienas kitą gerbiame. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų santuoka yra laiminga.“

▸ Ugdykitės gerumą ir atjautą. „Būkite malonūs, gailestingi [...] vieni kitiems“ (Efeziečiams 4:32). Kai atsiranda rimtų nesutarimų, pyktis lengvai išprovokuoja pyktį. Anetė iš Vokietijos, 34 metus laimingai gyvenanti su savo vyru, pripažįsta: „Kilus įtampai, likti ramiai nelengva — norisi pasakyti ką šiurkštaus, o tai tik dar pablogina padėtį.“ O stengdamiesi rodyti gerumą ir atjautą, bendrą gyvenimo kelią, vaizdžiai tariant, darysite kuo lygesnį.

▸ Rodykite nuolankumą. „Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save“ (Filipiečiams 2:3, Brb). Daug konfliktų kyla dėl to, kad užgriuvus sunkumams sutuoktiniai, užuot nuolankiai stengęsi palengvinti sau naštą, pasiduoda išdidumui ir ima vienas kitą kaltinti. Nuolankumas gali padėti nuslopinti norą atkakliai įrodinėti, kad esate teisus.

▸ Neskubėkite pykti. „Nebūk greitas pykti“ (Mokytojo 7:9, Brb). Venkite polinkio nuolat prieštarauti sutuoktinio nuomonei arba tuoj pat pulti ginti savo požiūrio, jeigu jūsų partneris suabejoja tuo, ką sakote arba darote. Užuot taip elgęsis, atidžiai išklausykite jį ir pasistenkite suprasti. Prieš atsakydamas gerai pagalvokite. Daug porų per vėlai suvokia, kad laimėti širdį svarbiau, nei laimėti ginčą.

▸ Žinokite, kada patylėti. „[Būkite] greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti“ (Jokūbo 1:19). Geras bendravimas, be jokios abejonės, yra vienas svarbiausių „kelio ženklų“, vedančių prie laimės santuokoje. Tad kodėl Biblijoje sakoma, jog yra „laikas tylėti“? (Mokytojo 3:7) Tylėdami galime atidžiai įsiklausyti, ką sutuoktinis sako. Tai labai svarbi bendravimo dalis, padedanti suvokti, kaip vyras ar žmona jaučiasi ir kodėl jaučiasi būtent taip.

 ▸ Klausydami įsijauskite. „Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais“ (Romiečiams 12:15). Kad bendravimas duotų naudos, būtina įsijausti, nes taip lengviau suprasti pačias slapčiausias sutuoktinio emocijas. Tai padeda sukurti atmosferą, kuriai esant rodoma pagarba vienas kito nuomonei ir jausmams. „Kai kalbamės apie mūsų problemas, — pasakoja Nelė iš Brazilijos, 32 metus gyvenanti santuokoje, — visada klausausi labai atidžiai, kad galėčiau suvokti Manuelio mintis bei jausmus.“ Taigi, sutuoktiniui kalbant, jums yra „laikas tylėti“ ir įsijautus klausytis.

▸ Įpraskite rodyti dėkingumą. „Būkite dėkingi!“ (Kolosiečiams 3:15). Tvirtos santuokos pasižymi tuo, kad tiek vyrai, tiek žmonos savo sutuoktiniui aiškiai parodo, kad jį vertina. Tačiau pasinėrusios į kasdienius šeimyninio gyvenimo rūpesčius kai kurios poros šiai svarbiai bendravimo pusei nebeskiria dėmesio, tiesiog manydamos, kad jų sutuoktinis tai supranta ir taip. „Daugelis porų, — teigia dr. Elen Vaktel, — galėtų savo sutuoktiniui padėti jaustis vertinamam, jeigu tiktai turėtų tai omenyje.“

Vyro patikinimo, kad šis ją myli ir brangina, ypač reikia žmonai. Jūs, vyrai, galite ne tik labai sustiprinti santuoką, bet ir daug prisidėti tiek prie žmonos, tiek prie savo gerovės, jei su dėkingumu sakysite žmonai, kad vertinate jos pastangas ir teigiamas savybes.

Parodyti, jog branginate sutuoktinę, svarbu tiek žodžiais, tiek veiksmais. Kai jūs, vyrai, žmoną švelniai pabučiuojate, meiliai apkabinate ir šiltai nusišypsote, tuo pasakote daugiau nei „aš tave myliu“. Tai ją dar kartą patikina, kad ji jums vienintelė ir reikalinga. Paskambinkite žmonai arba nusiųskite elektroninę žinutę: „Aš tavęs ilgiuosi“ arba paklauskite: „Kaip tau sekasi?“ Jei nuo to laiko, kai draugavote prieš santuoką, ilgainiui užmiršote sakyti tokius žodžius, vertėtų vėl prisiminti ankstesnius įpročius. Nepaliaukite mokytis, kaip pasiekti vienas kito širdį.

Atkreipkite dėmesį į puikius senovės Izraelio karaliaus Lemuelio motinos žodžius: „Jos vyras giria ją: ‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’“ (Patarlių 31:1, 28, 29). Kada paskutinį kartą pagyrėte savo žmoną? Arba jūs, žmonos, kada pagyrėte savo vyrą?

▸ Nedelskite atleisti. „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Efeziečiams 4:26). Santuokoje nei jūs, nei jūsų sutuoktinis  klaidų neišvengsite. Todėl svarbu būti nusiteikusiam noriai atleisti. Klaivas ir Monika iš Pietų Afrikos, gyvenantys santuokoje 43 metus, įsitikino, kad šis Biblijos patarimas labai padeda. „Mes stengiamės taikyti principą, užrašytą Efeziečiams 4:26, — aiškina Klaivas, — ir greit atleisti vienas kitam, nes žinome, kad tai patinka Dievui. Tada gerai jaučiamės, ilsėtis einame švaria sąžine ir ramiai miegame.“

Vienoje senovinėje patarlėje išmintingai sakoma: „Atleisti įžeidimą — [...] garbė“ (Patarlių 19:11). Su tuo sutinka ir anksčiau cituota Anetė. Ji priduria: „Tvirta santuoka neįmanoma be atlaidumo.“ Anetė paaiškina kodėl: „Kitaip apmaudas ir nepasitikėjimas auga, o tai santuokai yra tikri nuodai. Atleisdami stipriname santuokos saitus ir daromės artimesni vienas kitam.“

Jei užgavote savo santuokinio partnerio jausmus, negalvokite, kad jis tiesiog jums atleis ir pamirš. Kad susitaikytumėte, dažniausiai tenka padaryti vieną iš sunkiausių dalykų santuokoje — prisipažinti, kad klydote. Vis dėlto raskite, kaip nuolankiai pasakyti: „Atleisk, mieloji (mielasis), aš buvau neteisus (neteisi).“ Nuoširdžiai atsiprašydamas laimėsite pagarbą. Tai padės ugdyti tarpusavio pasitikėjimą ir sustiprins dvasios ramybę.

▸ Likite ištikimi savo sutuoktiniui. „Jie [vyras ir žmona] — jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6). Jūs iškilmingai prisiekėte prieš Dievą ir žmones, taip pat vienas kitam likti kartu, kad ir kokios bėdos ištiktų. * Tačiau pasižadėjimas nėra vien teisinė prievolė. Įžadą davėte iš nuoširdžios meilės, ir jis atspindi jūsų pagarbą vienas kitam ir Dievui. Todėl niekada nepaniekinkite savo švento santuokinio ryšio flirtuodami su kuo kitu; visą meilę skirkite tiktai savo sutuoktiniui (Mato 5:28).

▸ Pasiaukojimas sustiprina atsidavimą. „Žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų“ (Filipiečiams 2:4). Vienas iš būdų sustiprinti atsidavimą yra sutuoktinio poreikius ir pomėgius laikyti svarbesniais už savo. Premdžis, 20 metų gyvenantis santuokoje, stengiasi žmonai, dirbančiai visą dieną, būti pagalbininku namų ruošoje. „Padedu Ritai ruošti valgį, valyti, atlikti kitus darbus, todėl jai lieka laiko ir jėgų daryti tai, ką mėgsta.“

Už pastangas atlyginama

Matant, kiek pastangų reikia įdėti, kad santuoka būtų laiminga, kai kuriems ilgainiui kyla pagunda nuleisti rankas. Tačiau nesiduokite įveikiami laikinų nesėkmių — tesėkite duotą įžadą ir nepaleiskite vėjais visko, ką jau investavote į savo santuoką. Neišsukite iš bendro gyvenimo kelio, kuriuo drauge jau tiek nuėjote.

„Jei nuoširdžiai stengiatės ir parodote, jog norite, kad jūsų santuoka būtų laiminga, — sako Sidas, turintis 33 metų darnaus šeimyninio gyvenimo patirtį, — džiaugsitės, matydamas, kaip Jehova jus laimina.“ Jūsų ištikima parama vienas kitam sunkiu metu ir abipusis džiaugsmas gerais laikais sustiprins jus, žengiančius laimingo santuokinio gyvenimo keliu.

[Išnašos]

[Anotacija 6 puslapyje]

Biblija yra tarsi žemėlapis, kuris padeda eiti santuokinio gyvenimo keliu

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

Kai reikia aptarti kokią problemą

▪ Pasirinkite laiką, kai nė vienas nesate pavargęs.

▪ Venkite kritinių pastabų; būkite palankiai nusiteikę vienas kito atžvilgiu.

▪ Stenkitės nepertraukinėti sutuoktinio; klausykitės ir kalbėkite paeiliui.

▪ Atsižvelkite į sutuoktinio jausmus.

▪ Parodykite, kad suprantate vienas kitą, net jeigu jūsų nuomonės nesutampa.

▪ Venkite kraštutiniškumo ir būkite lankstūs.

▪ Nuolankiai atsiprašykite, jeigu suklydote.

▪ Parodykite, jog vertinate ir mylite vienas kitą.

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

Kad santuoka būtų laiminga

▪ Tvirtai laikykitės santuoką stiprinančių Biblijos principų.

▪ Skirkite laiko sutuoktiniui.

▪ Puoselėkite nuoširdumą, meilę, švelnumą.

▪ Būkite patikimi ir pasiaukojantys.

▪ Būkite malonūs ir pagarbūs.

▪ Dalinkitės darbų našta namuose.

▪ Abu stenkitės, kad kalbėtis jums būtų malonu.

▪ Drauge juokaukite ir leiskite laisvalaikį.

▪ Nepaliaukite stiprinę savo santuokos.

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

Kiekvienas pamąstykite

▪ Ką labiausiai turėčiau stengtis daryti dėl mūsų santuokos?

▪ Kokių konkrečių veiksmų dėl to imsiuos?