Ar Žemei gresia pavojus?

VISUOTINIS ATŠILIMAS neretai apibūdinamas kaip didžiausia grėsmė žmonijai. Pasak žurnalo Science, tyrinėtojai nerimauja, kad, „galimas dalykas, esame sukėlę lėtų, bet nesulaikomų pokyčių laviną“. Skeptikai šiuo teiginiu abejoja. Tiesa, faktą, kad žemėje vyksta atšilimo procesas, pripažįsta daugelis, tačiau nesutaria tiek dėl jį sukėlusių priežasčių, tiek dėl galimų pasekmių. Skeptikų manymu, žmonių veikla galbūt yra vienas iš tokių veiksnių, bet nebūtinai svarbiausias. Kodėl tuo klausimu nuomonės skiriasi?

Viena, planetos klimato sistemas sąlygojantys fiziniai procesai yra sudėtingi ir iki galo neišaiškinti. Be to, suinteresuotos grupės mokslinius duomenis neretai interpretuoja tendencingai. Tai pasakytina ir apie temperatūros kilimo priežasčių aiškinimą.

Ar temperatūra tikrai kyla?

Kaip teigiama viename iš naujausių JT finansuojamos Tarpvyriausybinės komisijos klimato pokyčiams tirti (IPCC) pranešimų, visuotinis atšilimas yra „neabejotinas dalykas“, kitaip tariant, faktas, ir „labai tikėtina“, jog didžiausia kaltė dėl to tenka žmonėms. Tie, kas nepritaria šiai išvadai, ypač dėl teiginio, kad labiausiai prie atšilimo prisideda žmonių veikla, sutinka, jog miestuose galbūt ir darosi šilčiau, bet taip yra todėl, kad jie vis sparčiau plečiasi. Be to, plienas ir betonas gerai absorbuoja saulės šilumą ir lėtai vėsta naktį. Tačiau, anot skeptikų, temperatūros rodmenys miestuose neatspindi tendencijos kaimo vietovėse ir gali iškreipti pasaulinius statistikos duomenis.

Kita vertus, štai Klifordas, kaimo senolis, gyvenantis vienoje saloje netoli Aliaskos krantų, sako pokyčius matantis savo akimis. Jo kaimo žmonės per jūrą ledu keliauja į žemyną medžioti šiaurinių elnių ir briedžių. Tačiau kylant temperatūrai verstis tuo, kas įprasta, darosi nebeįmanoma. „Pasikeitė viskas: srovės, ledo būklė, Čiukčių jūros užšalimas“, — sako Klifordas. Anot jo, anksčiau jūra užšaldavusi spalio gale, o dabar neužšąla iki pat gruodžio pabaigos.

Dar vienas akivaizdus įrodymas, kad planeta šyla, buvo 2007-aisiais pirmą kartą rašytinėje žmonijos istorijoje laivybai visiškai atsivėręs Šiaurės vakarų jūrų kelias. „Tai, ką pamatėme šiais metais, rodo, jog ledo tirpimo sezonas ilgėja“, — pasakė vienas Jungtinių Valstijų nacionalinio informacijos apie sniego ir ledo būklę centro vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Gyvybiškai svarbus šiltnamio efektas

Viena iš tokių pokyčių priežasčių, kaip aiškinama, yra gyvybiškai svarbaus gamtos fenomeno — šiltnamio efekto — stiprėjimas. Iš visos mūsų planetą pasiekiančios saulės energijos apie 70 procentų yra sugeriama ir įšildo orą, žemę bei jūrą. Jei ne toks šilumą absorbuojantis mechanizmas, vidutinė žemės paviršiaus  temperatūra būtų apie minus aštuoniolika laipsnių Celsijaus. Ilgainiui šiluma iš žemės išsiskiria infraraudonųjų spindulių pavidalu ir išsisklaido kosminėje erdvėje. Taip planeta apsaugoma nuo perkaitimo. Bet, atmosferoje kaupiantis teršalams, jos sudėtis keičiasi, ir ji išleidžia vis mažiau šilumos. Dėl to žemės temperatūra gali pakilti.

Šiltnamio efektui įtaką daro tokios dujos, kaip anglies dioksidas, azoto oksidas, metanas, taip pat vandens garai. Per pastaruosius 250 metų, nuo tada, kai prasidėjo pramonės perversmas ir buvo imta naudoti vis daugiau iškastinio kuro, kaip antai anglių ir naftos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje labai padidėjo. Kitas šį efektą sustiprinantis veiksnys, regis, yra tai, kad ūkiuose auginama vis daugiau galvijų, kurie virškindami maistą išskiria metaną ir azoto oksidą. Kai kurie tyrinėtojai nurodo kitas atšilimo priežastis, anot jų, egzistavusias anksčiau, nei klimatui įtaką galėjo daryti žmonės.

Normalus orų svyravimas?

Skeptikai, neigiantys, kad atšilimą sukelia žmonių veikla, tvirtina, jog didelių žemės temperatūros svyravimų būta ir anksčiau. Jie pamini vadinamuosius ledynmečius, kai žemėje, kaip manoma, buvo nepalyginamai šalčiau nei dabar. Kaip vieną iš argumentų, kad atšilimas yra natūralus reiškinys, jie pateikia įrodymų, jog šaltuose regionuose, pavyzdžiui, Grenlandijoje, būta augalų, kurie paprastai auga šiltesnio klimato zonose. Suprantama, mokslininkai pripažįsta, kad kuo toliau į praeitį bandome pažvelgti, tuo mažiau žinome, koks klimatas tada buvo.

Kas galėjo sukelti didelius temperatūros svyravimus, kol šiems įtakos neturėjo žmonių veikla? Galbūt tų svyravimų priežastis buvo Saulės dėmės ir žybsniai, nuo kurių priklauso jos išskiriamos energijos kiekis. Be to, Žemės orbita juda ciklais, o šie trunka tūkstančius metų, ir tai daro poveikį mūsų planetos atstumui  nuo Saulės. Taip pat įtakos turi ugnikalnių dulkės ir vandenynų srovės.

Klimato modeliavimas

Jeigu žemės temperatūra kyla — kad ir kokia būtų šio reiškinio priežastis, — kaip tai paveiks mus ir aplinką? Tiksliai prognozuoti tokius dalykus sunku. Tačiau mūsų laikais mokslininkai galingais kompiuteriais gali kurti skaitmeninius klimato sistemų modelius. Į programą įvedami klimatiniai duomenys, fizikos dėsnių ir klimatui įtakos turinčių gamtos reiškinių parametrai.

Tokie modeliai mokslininkams leidžia eksperimentuoti taip, kaip neįmanoma tikrovėje. Pavyzdžiui, jie gali „pakeisti“ Saulės išskiriamos energijos kiekį ir žiūrėti, kaip tai veikia ašigalio ledynus, oro ir vandenynų temperatūrą, vandens garavimo greitį, atmosferos slėgį, debesų formavimąsi, vėją, kritulius. Mokslininkai gali „leisti išsiveržti“ ugnikalniams ir tirti, kokią įtaką orams daro ugnikalnių dulkės. Taip pat gali tyrinėti, kokį poveikį aplinkai daro gyventojų skaičiaus didėjimas, miškų naikinimas, žemių panaudojimas, išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pokyčiai ir panašūs dalykai. Mokslininkai tikisi, kad jų modeliai bus vis tikslesni ir patikimesni.

O kiek tikslūs dabartiniai modeliai? Žinoma, daug kas priklauso nuo pačių duomenų, su kuriais atliekami skaičiavimai, tikslumo ir kiek jų įvesta į kompiuterį. Tad tokiais modeliais prognozuojami klimato pokyčiai įvairuoja nuo nežymių iki katastrofiškų. Bet kuriuo atveju, kaip rašoma žurnale Science, „iš [realios] klimato sistemos galima laukti visokių netikėtumų“. Kai kuriuos matome jau dabar. Pavyzdžiui, daugelį klimatologų labai nustebino tai, kad neįprastai sparčiai tirpsta Arkties ledas. Vis dėlto, jeigu tie, kas formuoja šalių vystymosi strategiją, bent apytikriai įsivaizduoja, kokie tikėtini dabartinės žmonių veiklos ar neveiklumo padariniai, jau šiandien gali priimti sprendimus, kurie sumažins rytojaus problemas.

Turėdami tai omenyje, IPCC nariai išanalizavo šešis kompiuteriais sumodeliuotus scenarijus — nuo visiškai neribojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iki griežtai apriboto. Taip pat buvo įvertinta ir dabartinė tvarka, kai išmetamų dujų kiekis ribojamas iš dalies. Kiekvieno scenarijaus poveikis klimatui ir aplinkai pasirodė skirtingas. Atsižvelgdami į prognozes, analitikai skatina imtis įvairių priemonių: riboti kiekį išmetamų dujų, kurios išsiskiria deginant iškastinį kurą, bausti pažeidėjus, gaminti daugiau atominės energijos, diegti technologijas, mažiau teršiančias aplinką.

Ar klimato modeliai patikimi?

Anot kritikų, prognozuojant dabartiniais metodais, „ne iki galo suprantami klimato procesai pernelyg supaprastinami“, o „kiti visiškai ignoruojami“. Be to, kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad kompiuteriu sudarytiems modeliams trūksta nuoseklumo. Vienas IPCC debatuose dalyvavęs mokslininkas pasakė: „Uždavinys  įvertinti ir suprasti nepaprastai sudėtingą klimato sistemą kai kuriuos iš mūsų verčia pasijusti tokiais menkais, kad į savo galimybes suvokti, kaip ir kodėl ji veikia, imame žiūrėti skeptiškai.“ *

Žinoma, kai kurie paprieštaraus, jog teisinti neveiklumą tuo, kad kažko tiksliai nežinome, reiškia labai neatsakingai žiūrėti į ateitį. „Kaip pasiaiškinsime savo vaikams?“ — klausia jie. Ar klimato modeliai tikslūs, ar ne, viena, kuo galime neabejoti, — Žemei gresia didelis pavojus. Tarša, beatodairiškas miškų kirtimas, urbanizacija, įvairių augalijos ir gyvūnijos rūšių nykimas, paminėjus tik keletą veiksnių, aiškiai rodo, kad gyvybę palaikanti Žemės aplinka yra pažeista, ir niekas negali šio fakto užginčyti.

Ar įvertinus esamą padėtį realu tikėtis, jog visi žmonės pakeis savo gyvenseną taip, kad apsaugotų Žemę — mūsų nuostabius namus — ir mus pačius? Be to, jei visuotinį atšilimą sukelia žmonių veikla, reikalingiems pokyčiams padaryti laiko turime ne šimtmečius, o tik kelerius metus. Šiaip ar taip, kad kas nors pasikeistų, reikėtų nedelsiant šalinti esmines šios problemos priežastis: žmogaus godumą, savanaudiškumą, nemokšiškumą, netinkamas valdžias ir abejingumą. Ar tokių permainų sulauksime, o gal jų tikėtis tolygu apgaudinėti save? Jeigu tokie pokyčiai atrodo neįmanomi, vadinasi, jokios vilties nebėra? Šį klausimą aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

KAIP IŠMATUOTUMĖTE ŽEMĖS TEMPERATŪRĄ?

Kad įsivaizduotumėte, kaip tai nelengva, pamąstykite, kaip išmatuotumėte temperatūrą viename dideliame kambaryje. Pavyzdžiui, kur ją matuotumėte? Šiltas oras kyla aukštyn, todėl palubėje jis greičiausiai bus šiltesnis nei palei grindis. Įtakos turės ir tai, kur termometrą padėsite: netoli lango, saulėje, šešėlyje. Rodmenys gali skirtis ir dėl paviršiaus, ant kurio guli termometras, spalvos — tamsūs paviršiai šilumos sugeria daugiau.

Nustatyti, kokia kambario temperatūra, vieno matavimo greičiausiai nepakaks. Matuoti ją turėtumėte keliose vietose ir tada apskaičiuoti vidurkį. Rodmenys gali skirtis, nelygu diena ir metų laikas. Vadinasi, kad temperatūrų vidurkis būtų kuo tikslesnis, matuoti reikėtų ilgą laiką ir daug kartų. Todėl tik įsivaizduokite, kaip sunku išmatuoti bendrą žemės paviršiaus, atmosferos ir vandenynų temperatūrą! Tačiau, norint tiksliai įvertinti klimato kaitą, tokie duomenys būtini.

[Šaltinio nuoroda]

NASA photo

[Rėmelis 6 puslapyje]

AR ATOMINĖ ENERGIJA — IŠEITIS?

Pasaulyje kaskart suvartojama vis daugiau energijos. Kadangi nafta ir anglys degdamos išskiria dujas, sukeliančias šiltnamio efektą, kai kurių šalių valdžios kaip alternatyvą svarsto galimybę pereiti prie švaresnės atominės energijos. Bet ir čia yra keblumų.

Kaip pranešama laikraštyje International Herald Tribune, Prancūzijoje, vienoje iš labiausiai nuo atominės energijos priklausomų šalių pasaulyje, reaktoriams aušinti kasmet reikia iki 19 milijardų kubinių metrų vandens. 2003-iaisiais užplūdus karščių bangai, dėl Prancūzijos atominių jėgainių panaudoto įkaitusio vandens, kuris grąžinamas į telkinius, atsirado grėsmė, kad temperatūra upėse gali pakilti iki gyvajai gamtai pavojingos ribos. Todėl kai kurias jėgaines teko sustabdyti. Manoma, kad planetai šylant ši padėtis tik blogės.

„Jei norime turėti atominės energijos, turime išspręsti klimato pokyčių problemas“, — pasakė atominių jėgainių inžinierius, Susirūpinusių mokslininkų sąjungos narys Deividas Lochbaumas.

[Rėmelis/žemėlapis 7 puslapyje]

ORŲ SUKELTOS 2007 METŲ STICHINĖS NELAIMĖS

2007-aisiais įvyko rekordinis skaičius su orais susijusių stichinių nelaimių. Todėl Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinavimo tarnybai dėl skubios pagalbos nukentėjusiems regionams į pasaulio valdžias teko kreiptis net 14 kartų — 4 daugiau, nei užregistruota 2005 metais. Čia paminėsime tik keletą 2007-aisiais įvykusių nelaimių. Suprantama, reikėtų turėti omenyje, kad pavieniai atvejai nebūtinai atspindi ilgalaikę tendenciją.

▪ Didžioji Britanija. Nuo didžiausio per daugiau kaip šešis dešimtmečius įvykusio potvynio nukentėjo per 350000 žmonių. Anglijoje ir Velse gegužės—liepos mėnesiai buvo lietingiausias periodas nuo pat 1766 metų, kai pradėta registruoti orus.

▪ Vakarų Afrika. 14-oje šalių nuo potvynių nukentėjo 800000 žmonių.

▪ Lesotas. Karščiai ir sausros sunaikino pasėlius. Kokiems 553000 gyventojų greičiausiai prireiks pagalbos maistu.

▪ Sudanas. Dėl liūčių 150000 žmonių liko be pastogės. Pagalbos sulaukė mažiausiai 500000 asmenų.

▪ Madagaskaras. Salą merkė ciklonai ir smarkūs lietūs. 33000 gyventojų buvo priversti keltis kitur, 260000 prarado derlių.

▪ Šiaurės Korėja. Apie 960000 žmonių smarkiai nukentėjo nuo didelių potvynių, žemių bei purvo nuošliaužų.

▪ Bangladešas. Potvyniai pridarė žalos 8,5 milijono gyventojų. Žuvo per 3000 žmonių ir 1,25 milijono gyvulių. Apgadinta arba sugriauta beveik 1,5 milijono namų.

▪ Indija. Nuo potvynių nukentėjo 30 milijonų žmonių.

▪ Pakistanas. Cikloniniai lietūs 377000 žmonių privertė palikti namus, šimtai žuvo.

▪ Bolivija. Nuo potvynio nukentėjo daugiau kaip 350000 šalies gyventojų, 25000 turėjo persikelti kitur.

▪ Meksika. Regionuose, kur dažni lietūs, dėl potvynių mažiausiai 500000 žmonių liko be pastogės, daugiau kaip milijonas nukentėjo.

▪ Dominikos Respublika. Užsitęsę smarkūs lietūs sukėlė potvynius ir nuošliaužas. 65000 žmonių teko pasitraukti kitur.

▪ Jungtinės Valstijos. Sausrų iškamuotoje pietų Kalifornijoje gaisrai privertė 500000 gyventojų palikti namus.

[Šaltinio nuoroda]

Based on NASA/Visible Earth imagery