Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar garbinant Dievą dera naudotis atvaizdais?

Ar garbinant Dievą dera naudotis atvaizdais?

Biblijos požiūris

Ar garbinant Dievą dera naudotis atvaizdais?

„Buvau mokomas, kad atvaizdai man padės jaustis arčiau Dievo“ (Makas).

„Mūsų namuose buvo daugybė religinių atvaizdų. Manėme, jog Dievui tai patinka“ (Herta).

„Mes lenkdavomės kai kuriems atvaizdams ir nė nesusimąstėme, kaip Dievas dėl to jaučiasi“ (Sandra).

KĄ APIE šių žmonių žodžius manote jūs? Daugelis tiki, jog religiniai atvaizdai jiems padeda garbinti Dievą. Ar toks požiūris teisingas? Dar svarbiau, ką šiuo klausimu mano Dievas. Patyrinėkime, ką sako jo rašytinis Žodis, Šventoji Biblija.

Koks Dievo požiūris į religinius atvaizdus

Religiniai atvaizdai ir stabai simbolizuoja garbinamą objektą. Prie tokių simbolių priskiriami kryžiai, statulos, paveikslai ir visa kita, kas vaizduoja dangaus ar žemiškuosius dalykus. * Garbinimo objektu gali būti ir vėliavos.

Tokie objektai garbinimui naudojami jau tūkstančius metų. Dar 1513 m. p. m. e. duodamas Dešimt įsakymų tik ką susidariusiai Izraelio tautai Dievas aiškiai išdėstė savo požiūrį į religinius atvaizdus. Jis pasakė: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, Viešpats, tavo Dievas, esu [„reikalaujantis ypatingo atsidavimo ir ištikimybės“, išnaša] Dievas“ (Išėjimo 20:4, 5).

Atkreipkite dėmesį į Dievo dvejopą draudimą: pirma, jo tauta neturėjo daryti atvaizdų, naudojamų garbinimui; antra, neturėjo ‘lenktis jiems’, arba tarnauti. Kodėl mūsų Kūrėjas draudžia daryti atvaizdus? Viena priežastis — „Dievo niekas niekada nėra matęs“. Jehova — nematerialus. Jis yra dvasia ir gyvena dvasinėje srityje (Jono 1:18; 4:24). O nedaryti jokio atvaizdo perspėjama dėl to, kad Dievas reikalauja „ypatingo atsidavimo“. „Savo garbės neperleisiu kitam, nei savo šlovės stabams“, — sako jis (Izaijo 42:8). Taigi dėl to irgi neteisinga daryti atvaizdus, kuriais būtų naudojamasi garbinant Dievą. Kai izraelitams vadovaujantis Aaronas padarė stabą, Jehova buvo labai įskaudintas (Išėjimo 32:4-10).

Kodėl nereikia jiems lenktis?

Apie stabus Biblijoje sakoma: „Jie turi burnas, bet nekalba, turi akis, bet nemato, turi ausis, bet negirdi.“ Paskui rimtai perspėjama: „Panašūs į juos bus ir tie, kas juos dirba ir kas jais pasitiki“ (Psalmyno 115:4-8).

Be to, garbinti stabus neteisinga ir kitu atžvilgiu. Pamąstykite, kaip jaustumėtės, jeigu duotumėte savo vaikui brangią dovaną, o jis nueitų ir dėkotų visiškai svetimam žmogui ar net kokiam gyvybės neturinčiam daiktui. Šis pavyzdys gali padėti suprasti, kaip jaučiasi mūsų Kūrėjas ir Gyvybės Davėjas, kai padėka ir šlovė, kuri priklauso jam, atitenka kitiems, tarp jų ir negyviems stabams (Apreiškimo 4:11).

Taip pat pagalvokite, kaip žema žmogui, kuris sukurtas panašus į Dievą, garbinti tai, kas negyva! (Pradžios 1:27) Apie taip besielgiančius pranašas Izaijas rašė: „Jie garbina savo rankų darbą — tai, ką jų pačių rankos padarė. Taip marusis pažeminamas, žmogus suniekinamas; [„o to Tu jiems neatleisi“, Vl]“ (Izaijo 2:8, 9).

Priežastis, dėl kurios klaidingas garbinimas Dievui netgi dar labiau atstumiantis, yra ta, kad tokiu būdu garbė iš tikrųjų atiduodama demonams — jo priešams. Kai izraelitai paliko Jehovą dėl stabų, „jie aukojo demonams, ne Dievui“, — rašoma Pakartoto Įstatymo 32:17 (Brb).

Ar pirmieji Jėzaus Kristaus sekėjai garbino atvaizdus arba naudojosi jais garbindami Dievą? Tikrai ne! Jėzaus apaštalas Jonas rašė: „Vaikeliai, sergėkitės stabų!“ (1 Jono 5:21). Knygoje Early Church History to the Death of Constantine teigiama: „Pirmiesiems mokiniams nebuvo nieko labiau atstumiančio už atvaizdų garbinimą.“

Teisingas Dievo garbinimas

Jėzus pasakė: „Tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško“ (Jono 4:23). Taigi Dievas nori, kad pažintume jį kaip asmenį: žinotume, kas jam patinka, kas nepatinka, kokios jo normos, ką jis yra mums numatęs (Jono 17:3). Iš esmės todėl jis ir pasirūpino, kad būtų parašyta Biblija (2 Timotiejui 3:16). O kadangi Dievas yra „visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“, melstis jam galime bet kada, bet kur ir tam nereikia jokių religinių atvaizdų (Apaštalų darbų 17:27).

„Įėjusi į Jehovos liudytojų Karalystės salę nepamačiau nė vieno Dievo garbinimui skirto atvaizdo, — pasakė jau cituota Sandra. — Liudytojai man parodė iš Biblijos, kokios yra Dievo savybės ir reikalavimai. Taigi sužinojau, kaip melstis, kad Dievas mane išklausytų. Dabar manau, jog gerai pažįstu Kūrėją ir turiu su juo glaudų ryšį.“ Taip, Sandra suprato, kokios tikrai atgaivinančios ir išlaisvinančios yra Biblijos tiesos (Jono 8:32). Jos gali išlaisvinti ir jus.

[Išnaša]

^ pstr. 8 Žurnalo Atsibuskite! 2006 m. balandžio numeryje skaitykite straipsnį „Ar teisinga manyti, kad Jėzus mirė ant kryžiaus?

AR ŽINOTE?

▪ Kodėl garbindami Dievą turime vengti naudotis bet kokiais atvaizdais? (Psalmyno 115:4-8; 1 Jono 5:21)

▪ Kaip reikia garbinti tikrąjį Dievą? (Jono 4:24)

▪ Kaip galite sužinoti tiesą apie Dievą ir kuo jums tai gali būti naudinga? (Jono 8:32; 17:3)