Kieno rankose Žemės ateitis?

„VISUOTINIS ATŠILIMAS — didžiausias išbandymas, kokį tik yra kada patyrusi žmonija“, — sakoma žurnalo National Geographic 2007-ųjų spalio mėnesio numeryje. Kad sėkmingai išspręstume tą problemą, turime „veikti skubiai ir ryžtingai, parodydami brandumą, kokį mes, kaip visuomenė arba žmonių giminė, retai kada pademonstruojame“.

Ar žmonija pasirodys esanti tokia brandi? Tam kliudo daug veiksnių: abejingumas, gobšumas, neišmanymas, verslo interesai, greito praturtėjimo karštligė besivystančiose šalyse ir milijonų žmonių nenoras atsisakyti vartotojiškos gyvensenos, kuriai reikia daug gamtos išteklių.

Vienas senovėje gyvenęs Dievo pranašas realiai įvertino mūsų gebėjimus spręsti etines, socialines ir valdžios problemas. Jis rašė: „Ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori“ (Jeremijo 10:23, Brb). Šiuos žodžius patvirtina tragiška žmonijos istorija. Ir šiandien, nepaisant reikšmingų mokslo bei technikos pasiekimų, susiduriame su anksčiau neįsivaizduojamais pavojais. Tad kiek tikri galime būti, kad mūsų rytojus bus šviesesnis?

Reikia pasakyti, kad apie klimato kaitos problemas ir kitokias žalingas tendencijas daug kalbama, bet mažai kas daroma. Pavyzdžiui, kaip valstybės reagavo, kai 2007-aisiais pirmą kartą navigacijai atsivėrė Šiaurės vakarų jūrų kelias? Į šį klausimą atsako žurnalo New Scientist vedamasis straipsnis. Jame rašoma: „Viena per kitą skubėjo pareikšti pretenzijas į išsilaisvinusias nuo ledo šelfo dalis, kad [galėtų] daryti gręžinius ir išgauti daugiau naftos bei dujų.“

Beveik prieš 2000 metų Biblijoje buvo tiksliai išpranašauta, jog ateis toks laikas, kai žmonės ‘niokos žemę’ (Apreiškimo 11:18). Akivaizdu, kad pasauliui reikia valdovo, kuris turėtų išminties ir galios pasiekti užsibrėžtus tikslus, ir valdinių, kurie jam paklustų. Ar šį vaidmenį gali atlikti nuoširdus ir talentingas politinis vadovas arba mokslininkas? Biblija atsako: „Nesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali!“ (Psalmyno 146:3, Brb).

 Žemės ateitis patikimose rankose!

Yra tik vienas Valdovas, kuris gali sėkmingai išspręsti pasaulio problemas. Apie jį Biblijoje išpranašauta: „Ant jo ilsėsis Viešpaties [Dievo Jehovos] dvasia: išminties ir įžvalgos dvasia, patarimo ir narsumo dvasia, pažinimo ir Viešpaties baimės dvasia [...]. Pagal teisumą jis teis vargšus [...]. Savo burnos rykšte nuplaks žemę, savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui“ (Izaijo 11:2-5).

Kas jis? Ne kas kitas kaip Jėzus Kristus, iš meilės atidavęs už mus savo gyvybę (Jono 3:16). Jėzus, kuris dabar yra galinga dvasinė esybė, Dievo įgaliotas valdyti žemę (Danieliaus 7:13, 14; Apreiškimo 11:15).

Tokioms pareigoms jis puikiai tinka dar ir todėl, kad nepaprastai daug žino apie Dievo kūriniją. Šias žinias jis įgijo iki ateidamas į žemę. Juk prieš nesuskaičiuojamus amžius, kai Dievas kūrė fizinę visatą, Jėzus buvo jo talkininkas (Patarlių 8:22-31). Tik pamąstykite: Jėzus — tas, kuris padėjo sukurti žemę ir visa, kas joje gyva, — vadovaus šalinant žalą, padarytą dėl blogo žmonių tvarkymosi.

Kas bus Kristaus valdiniai? Nuolankios ir teisingos širdies žmonės, pažįstantys tikrąjį Dievą Jehovą ir paklūstantys Jėzui Kristui kaip valdovui (Psalmyno 37:11; 37:29, Brb; 2 Tesalonikiečiams 1:7, 8). Tokie žmonės, kaip Jėzus sakė, „paveldės žemę“, ir ji bus paversta rojumi (Mato 5:5; Izaijo 11:6-9; Luko 23:43, NW).

Ką galite daryti, kad patys patirtumėte, kaip išsipildys šis Biblijos pažadas? Štai Jėzaus žodžiai: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3).

Tad nors ir atrodo, jog mūsų planeta pavojuje, nėra jokių abejonių, kad ji ir toliau liks žmonijos namai. Pavojus veikiau gresia tiems, kurie nesiliauja rodyti nepagarbą Dievo kūrinijai ir atsisako paklusti Jėzui Kristui. Todėl Jehovos liudytojai skatina jus įgyti pažinimą, kuris atveria kelią į amžinąjį gyvenimą.

[Rėmelis 8 puslapyje]

KO NEGALI PAKEISTI MOKSLAS

Puikiai suprasdami, kuo rizikuoja, milijonai žmonių žaloja protą ir visą organizmą, vartodami narkotikus, piktnaudžiaudami svaigalais, rūkydami. Jiems gyvybė — kas tik nori, tik ne šventa Dievo dovana (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]; 2 Korintiečiams 7:1). Deja, panašus daugelio požiūris ir į žemę, o tai labai paaštrina su aplinka susijusias problemas.

Tad kokia išeitis? Ar gali ką pakeisti mokslas ir išsilavinimas? Vargu, nes iš tikrųjų tai yra dvasinio požiūrio stokos problema, o tokią problemą išspręsti įmanoma tik dvasinio pobūdžio priemonėmis. Tai patvirtinama Biblijoje. Todėl joje žadama, kad ateis toks laikas, kai žemėje „nebus vietos jokiai skriaudai nė jokiai niekšybei“, nes mūsų planeta bus „kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Izaijo 11:9).

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Kristui valdant teisieji visą žemę pavers rojumi