Ar tai buvo sukurta?

Ypatingas junginys dirvožemyje

▪ Nuostabą keliantis kai kurių augalų ir dirvožemio bakterijų bendradarbiavimas padeda tarpti gyvybei.

Susimąstykite: augalams augti ir daugintis labai svarbus azotas. O kad šias dujas augalai galėtų pasisavinti, jos turi būti susintetintos į junginius, pavyzdžiui, amoniaką. Ankštiniai šią problemą išsprendė glaudžiai bendradarbiaudami su Rhizobium genties bakterijomis. Tokia abipusiai naudinga sąjunga tarp skirtingų organizmų vadinama simbioze.

Ankštiniai augalai turi tam tikrų cheminių medžiagų, kurios prie šaknų privilioja bakterijas, ir šios prasiskverbia vidun. Nors bakterijos ir augalai yra iš dviejų skirtingų karalysčių, kaip rašoma žurnale Natural History, jie drauge „sudaro visiškai naują organą: puikiai veikiantį šaknų gumbelį, kuriame jungiamas azotas“. Susispietusios gumbelyje — savo naujuose namuose ir laboratorijoje — bakterijos kimba į darbą. Pagrindinis jų įrankis yra specialus fermentas — baltyminė medžiaga, vadinama nitrogenaze. Naudodamosi ja bakterijos asimiliuoja dirvožemio azotą.

„Visoje planetoje nitrogenazės [...] yra tiek, kad ji tilptų į vieną didelį kibirą“, — rašoma žurnale Natural History. Tad svarbi kiekviena molekulė! Bet yra viena kliūtis — fermentą skaldo deguonis. Kokia išeitis? Ankštiniai augalai sintetina tam tikrą medžiagą, kuri žalingą deguonį pašalina.

Gumbelio membrana kontroliuoja amoniako, cukrų bei kitų maisto medžiagų apykaitą tarp bakterijų ir augalo. Ateina laikas ir ankštiniai, kaip ir visi augalai, sunyksta. Tačiau amoniakas lieka dirvožemyje. Tad ne veltui ankštiniai vadinami žaliosiomis trąšomis.

Ką manote? Ar galėjo bakterijos ir su jomis bendradarbiaujantys augalai „išrasti“ tokią stulbinančią ir neįtikimai sudėtingą gyvybės palaikymo sistemą, o gal tai dar vienas kūrybos įrodymas?

[Iliustracija 25 puslapyje]

Šaknies gumbelis

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 25 puslapyje]

Fonas: © Wally Eberhart/Visuals Unlimited; nuotrauka: © Dr. Jack M. Bostrack/Visuals Unlimited